Tyrimas: vidutinis namų ūkis Lietuvoje kasmet išmeta mėnesiui prasimaitinti skirtą biudžetą – 383 eurus

Didžiausią maisto atliekų dalį sudaro jau paruošti produktai, vaisiai ir daržovės, o taip pat – duona, pieno gaminiai bei mėsa. Rugsėjo 29-ąją, pasaulyje minint Tarptautinę informavimo apie maisto švaistymą dieną, prekybos tinklas savo pirkėjams atskleis, ką jis pats daro mažindamas maisto švaistymą parduotuvėse – bus pristatyti plakatai, kurie visose „Rimi“ parduotuvėse skelbs, kiek tonų neparduoto maisto kiekvieną mėnesį išgelbėjama padedant „Maisto bankui“.

Tikimasi, kad pirmą kartą Lietuvoje pristatoma iniciatyva ne tik atkreips visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemos mastą, bet ir pakvies kiekvieną pagalvoti, ką galime padaryti jį mažinant, o tuo pačiu paskatins kitas maistu prekiaujančias įmones apie šią aplinkosaugos problemą komunikuoti atviriau.  

Iniciatyvą Lietuvoje įgyvendins pirmieji 

Tarptautinės informavimo apie maisto švaistymą dienos proga visose „Rimi“ parduotuvėse, kurios neparduotą maistą atiduoda „Maisto bankui“, nuo šiol kabės specialūs plakatai, skelbiantys, kiek tonų maisto buvo paaukota kiekvieną mėnesį. Prekybos tinklas „Rimi“ yra vieninteliai Lietuvoje, kurie pateiks tokią informaciją, o kelerius metus panaši iniciatyva sėkmingai įgyvendinama ir kaimyninėje Estijoje.

„Kiekvieną rudenį bei pavasarį savo prekybos centruose visoje Lietuvoje kartu su „Maisto banku“ organizuojame akcijas, kurių metų kviečiame aukoti maisto produktų nepasiturinčioms ar sunkiau gyvenančioms šeimoms. Kiekvieną mėnesį ir patys „Maisto bankui“ perduodame neparduotų maisto produktų, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą, arba transportavimo, sandėliavimo ar prekybos metu buvo pažeistos pakuotės. Vien pernai Lietuvoje ne išmetėme, o socialinei paramai perdavėme 721 toną maisto produktų, Estijoje – 1329, o Latvijoje – 13 tonų maisto.

Tikimės, kad nauja iniciatyva prekybos centruose skelbti kas mėnesį „Maisto bankui“ skiriamų produktų kiekį dar kartą primins žmonėms apie dalijimosi svarbą bei parodys, jog kiekvienas – ir įmonės, ir žmonės – galime tapti svarbių pokyčių dalimi. Juk tai, ką kiekvienas mūsų išmetame, gali būti naudinga kitiems“, – sako „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius.

Neparduotus trumpo galiojimo maisto produktus „Maisto banko“ autobusiukai iš įvairiuose Lietuvos miestuose esančių „Rimi“ parduotuvių kasdien išsiveža į savo sandėlius, kur juos išrūšiuoja savanoriai ir perduoda kitoms organizacijoms, padedančioms neįgaliesiems, sunkiai gyvenančioms šeimoms, vienišiems senjorams bei kitiems su sunkumais susiduriantiems žmonėms. Surinkta parama maisto produktais paskirstoma daugiau nei 350 nevyriausybinių organizacijų, globojančių daugiau nei 53 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų.

Vienas namų ūkis Lietuvoje per metus išmeta maisto už 383 eurus

Rugpjūčio mėn. prekybos tinklas „Rimi“ visose Baltijos šalyse atliko apklausą, siekdamas išsiaiškinti, kiek maisto atliekų kas mėnesį išmeta vidutinis namų ūkis. Tyrimo rezultatai parodė, kad per mėnesį išmetama maisto už 31,90 eurus, o per metus tai sudaro net 383 eurų sumą. 

„Mūsų vykdyta apklausa atskleidė, kad 55 proc. namų ūkių Lietuvoje maisto produktams per mėnesį skiria iki 400 eurų siekiantį biudžetą. Todėl per metus išmetama vidutinė mėnesio maisto atliekų suma yra labai reikšmingas skaičius. Stebime, kad daugiau maisto atliekų išmeta didesni namų ūkiai, kuriuose yra vaikų. Tačiau maisto švaistymą namų ūkiuose nesunkiai galima sumažinti koreguojant vartojimo bei gaminimo įpročius, pavyzdžiui, atidžiau stebint produktų galiojimo laiką, mažinant gaminimo perteklių ir atsakingiau planuojant apsipirkimus“, – įsitikinęs V. Lukoševičius.

Jis priduria, kad pagrindinės maisto išmetimo priežastys: maisto sugedimas, netinkamas jo laikymas, galiojimo termino nesekimas, paruošto maisto užmiršimas šaldytuve, o taip pat – per dideli maisto gaminimo kiekiai. „Skaičiuojama, kad maždaug 73 proc. visų išlaidų maisto atliekoms sudaro paruoštas, termiškai apdorotas maistas. Kiti 27 proc. išlaidų sudaro vaisių ir daržovių, duonos, pieno bei mėsos produktų atliekos. Pavyzdžiui, 5 proc. virtos sriubos puodo su daržovėmis ar salotų tampa atliekomis“, – tyrimo rezultatus atskleidžia V. Lukoševičius.

Kiek anksčiau „Rimi“ kartu su Danijos startuoliu „Plant Jammer“ maisto švaistymo mažinimui pristatė ir dirbtinio intelekto sprendimą – įrankį „Gaminu, neišmetu“, kuriuo kas savaitę Lietuvoje pasinaudoja beveik 1 100, o visose Baltijos šalyse – 10 000 unikalių vartotojų.

Be to, net dvidešimt „Rimi“ prekybos centrų visoje Lietuvoje jau daugiau nei pusmetį už mažesnę kainą parduoda ir prastesnės išvaizdos, bet vartoti vis dar tinkamų vaisių ir daržovių rinkinių. Prekybos vietose parduodami ir greičiau gendantys, specialiais oranžiniai lipdukais pažymėti maisto produktai, kuriems taikoma 30–50 proc. nuolaida.