Svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalga

COVID pažymėjimas. Lietuvoje nuo pirmadienio popietės galima išsiimti skaitmeninį Europos Sąjungos COVID pažymėjimą, supaprastinantį keliones tarp Bendrijos šalių imunitetą turintiems žmonėms. Jie bus sugeneruoti artimiausiomis dienomis.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą nustatyti 84 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės. Paskutinį kartą mažesni paros atvejų skaičiai buvo tik rugsėjį. Praėjusią parą paskiepyta per 5 tūkst. žmonių, o 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 193. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė besidžiaugianti sumažėjusiu naujų atvejų skaičiumi, bet paragino gyventojus ir institucijas neprarasti budrumo.

* Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva nebepirks papildomų 616 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių, nes šios vakcinos Lietuva yra jau rezervavusi pakankamai, o „Janssen“ vakcina nėra tinkama revakcinacijai galvojant apie ateitį.

* Ispanija leido atvykti keliautojams iš viso pasaulio, pilnai paskiepytiems nuo COVID-19 bent prieš 14 dienų.

* Slovakija tapo antrąja Europos Sąjungos valstybe po Vengrijos, skiepijančia rusiška „Sputnik V“ vakcina, dar nepatvirtinta Europos vaistų agentūros.

* „Moderna“ pranešė siekianti leidimo savo vakciną nuo koronaviruso naudoti paauglių skiepijimui Europoje ir Kanadoje.

* Malta pranešė pirmą kartą nuo pernai liepos per parą nefiksavusi nė vieno naujo COVID-19 atvejo.

Teisėjo atleidimas. Teisėjų taryba vieningai pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui atleisti neblaivų vairavusį Aukščiausiojo Teismo teisėją Arvydą Daugėlą. Policijos Kauno rajone praėjusią savaitę sustabdytam teisėjui nustatytas 1,82 promilės girtumas. Pats A. Daugėla sakė, kad sėsdamas prie vairo jautėsi blaivus.

Migrantai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pagal blogiausią scenarijų per savaitę Lietuvos sieną iš Baltarusijos galėtų bandyti kirsti apie 300 nelegalių migrantų. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik trys šimtai neteisėtų migrantų, daugiausiai – Irako piliečių. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosiuss

KT sprendimas. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Vyriausybės 2019-ųjų nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Vežėjų atstovų teigimu, šis sprendimas patvirtino jų kritiką, kad nutarimas mažina transporto įmonių konkurencingumą.

MMA diskusijos. Trišalėje taryboje ruošiantis pradėti svarstyti minimalios algos (MMA) augimą nuo kitų metų. Profsąjungos siūlo MMA didinti iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai sako vieningos pozicijos dar neturintys. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia pritarianti Lietuvos banko siūlymui MMA kitąmet padidinti 62 eurais iki 703 eurų.

Avarija Pakistane. Pietų Pakistane ankstų pirmadienį susidūrus dviem traukiniams žuvo 38 žmonės, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Anot šalies geležinkelių atstovų, avarija įvyko atokioje vietoje, todėl susiduriama su sunkumais vykdant gelbėjimo darbus.

Bauda „Google“. Prancūzija skyrė 220 mln. eurų baudą JAV technologijų milžinei „Google“ už dominuojančios padėties išnaudojimą interneto reklamų rinkoje. Šalies konkurencijos priežiūros tarnyba nusprendė, kad „Google“ taikė išskirtines sąlygas savo pačios reklamos ploto pirkimo ir pardavimo platformoms.

Į kosmosą. „Amazon“ įkūrėjas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių Jeffas Bezosas paskelbė liepą ketinantis skristi į kosmosą per jam priklausančios bendrovės „Blue Origin“ sukurtos raketos pirmąjį pilotuojamą skrydį. „Nuo pat laikų, kai buvau penkerių, visuomet svajojau nukeliauti į kosmosą. Liepos 20-ąją leisiuosi į šią kelionę kartu su savo broliu“, – pranešė J. Bezosas.

Veto ES. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad turi būti panaikinta atskirų šalių teisė vetuoti Europos Sąjungos sprendimus. „Nebegalime būti tų, kurie savo veto paralyžiuoja Europos užsienio politiką, įkaitai“, – sakė H. Maasas. Jis neįvardijo konkrečių valstybių, tačiau paskutiniu metu keletą Bendrijos užsienio politikos pareiškimų blokavo Vengrija.

Demokratų pergalė. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai švenčia didelę pergalę prieš kraštutinius dešiniuosius svarbiuose regioniniuose rinkimuose. Partija Saksonijos-Anhalto žemėje gavo maždaug 37 proc. balsų, kai antroje vietoje likusi antiimigracinė ir antiislamiška kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD) gavo maždaug 21 proc. balsų. Šie rinkimai buvo paskutinis svarbus išbandymas prieš rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus, kuriuose 16 metų dirbanti kanclerė nebedalyvaus.