Tačiau Seimui tai nepasirodė svarbu - projektas tik buvo pateiktas ir bus svarstomas rudenį. Užtat daug laiko skyrė diskusijoms, ar Vytautui Landsbergiui priklauso Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.
KT pernai liepą nusprendė, kad 2018 m. Seimo priimta nauja Referendumo įstatymo redakcija prieštarauja Konstitucijai (ir pagal priėmimo tvarką, ir dėl turinio:
KT užkliuvo nuostata, kad referendumas gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka).
Dabar jau buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas informavo, kad šis nutarimas įsigalios jau šių metų liepos 1 d., ir įspėjo: jei Seimas jo neįgyvendins, po liepos 1 d. nebus galima jokia referendumo iniciatyva.
Tą savo metiniame pranešime akcentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, paraginęs Seimą kuo skubiau taisyti antikonstitucines nuostatas, kad iš piliečių nebūtų atimta galimybė dalyvauti įstatymų leidyboje.
Tačiau Seime vakar tevyko projekto pateikimas, pats svarstymas ir priėmimas nukeltas iki rudens sesijos, tad bent jau keliems mėnesiams Tauta nušalinta nuo galimybės dalyvauti įstatymo leidyboje.
Tiesa, vienas referendumas dar gali įvykti, mat užvakar Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino iniciatyvinę grupę dėl referendumo surengimo.
Jo esmė - paklausti Tautos, ar ji sutinka, kad būtų leista referendumą rengti, kai yra surinkta nebe 300 000, o 100 000 parašų.
O štai V.Landsbergio statusas Seimui pasirodė gerokai svarbesnis už Tautos teisę išreikšti savo valią - dėl jo ginčytasi daugiau nei valandą ir dar su pusvalandžio pertrauka.
Galiausiai po pateikimo Seimas nusprendė, kad V.Landsbergis - vadovas.
Šią iniciatyvą palaikė 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė. Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
„Teikiamas projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje.
Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas vertinti profesoriaus Vytauto Landsbergio indėlį, ir tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti.
Niekam nekyla abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo savarankiška ir nepriklausoma valstybė.
Šiandien - puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą", - įstatymo projektą Seime pristatė V.Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad jokių privilegijų šis statutas nesuteiks.
Opozicija priminė, kad KT dar 2002 m. nutarimu yra pasisakęs, jog parlamentas negali priimti tokio įstatymo.
Tačiau Seimo pirmininkė atrėžė, esą KT šiuo nutarimu tiesiog išsakė poziciją, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininko negalima prilyginti prezidentui. Bet tai neva nereiškia, kad V. Landsbergio negalima pripažinti valstybės vadovu.
„Aš manau, kad tai yra būdas perrašyti istoriją. Galbūt jūsų koalicijos partneris ponas Landsbergis paprašė jūsų tai padaryti?", - V.Čmilytės-Nielsen klausė Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius.
Seimo Teisės departamentas pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai.
„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, KT šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t.y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai", - rašoma departamento parengtoje išvadoje, kurios Seimas nusprendė nepaisyti. Galutinį žodį dėl V.Landsbergio parlamentarai tars rudenį.
„Valdžiai rūpi tik skambiais titulais apdovanoti savus (na ir kas, kad atgaline data), dekriminalizuoti narkotikus, reformuoti Seimo tualetus, pakeisti nepilnamečiams lytį, prailginti alkoholio prekybos laiką ir įteisinti homoseksualų šeimas.
Tokie yra šią savaitę besibaigiančios Seimo pavasario sesijos darbai, kuriuos visi prisimename. Daugiau darbų nebuvo matyti. Net diskusijų apie juos nebuvo.
Landsbergis jau seniai painioja save su visa Tauta ir jaučiasi turintis galią nuspręsti už ją, ko jai reikia, nes „kaimietukai" ir „šunauja" juk nieko nesupranta.
Jam nepavyksta garbingai nulipti nuo pakylos, ant kurios jis užlipo Nepriklausomybės aušroje. Jis niekada nenorėjo nei dalintis garbe, nei džiaugtis su savo bendražygiais drauge nuveiktais darbais, negana to, privatizavo laisvę, privatizavo Sąjūdį, visus kitus paversdamas arba Tautos, arba savo asmeniniais priešais.
Beje, čia jis deda lygybės ženklą. O šiandien, kada konservatoriai valdžioje ir atrodytų, kad viską bus galima pasitvarkyti taip, kaip norisi, trukdo tik prezidentas Gitanas Nausėda ir nenorinti priimti brukamų vertybių Tauta", - socialinėje paskyroje situaciją įvertino šešėlinės vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis.
Į rudenį, beje, nukeltas ir Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekto priėmimas, kuriame nėra numatytas parlamentarų atostogų įteisinimas, nors tai ir buvo žadėta.
Tad seimūnai ir toliau atostogaus po maždaug 5 mėnesius per metus, tačiau oficialiai tai nebus atostogos, todėl per jas kapsės ir lėšos, skirtos parlamentinėms išlaidoms.
Užtat vakar Seimas galutinai pritarė skandalingam įstatymų paketui, kuriuo sutiko, kad Susisiekimo ministerijos reguliuojamos valstybės įmonės būtų pertvarkytos į akcines bendroves ir joms būtų atiduotas valstybei priklausantis turtas - geležinkeliai, keliai, vidaus vandenys ir t.t.
Neįsiklausyta į ekonomistų įspėjimus, kad kitas žingsnis bus akcinių bendrovių privatizacija, kartu verslui atiduodant ir tą pačią infrastruktūrą.
Mat Vyriausybė nė neslepia, kad dalį valstybinių įmonių ketina privatizuoti.
Paskutinę darbo dieną šioje sesijoje Seimas ant rankų nešiojo Vytautą Landsbergį. Redakcijos archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą