Seimas pritarė įstatymo projektui dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui

Visgi klausimui po aštrių diskusijų dėl to, ar V. Landsbergį galima vadinti Lietuvos vadovu ar ne, parlamente po svarstymo pritarta. Šį projektą palaikė 66 parlamentarai, prieš buvo 33, susilaikė – 16 Seimo narių. Po šio balsavimo nevienareikšmiškai vertinamo įstatymo projekto dar laukia priėmimo stadija.

Opozicijai priklausantys politikai vėl vardino, jų požiūriu, argumentus, kodėl valstybės vadovo statusas V. Landsbergiui neturėtų būti suteiktas. Politikai savo nuostatas argumentavo tuo, kad šis klausimas esą skaldo visuomenę ir prieštarauja Konstitucijos išaiškinimams.

„Vadovaukimės Konstitucija ir vadovaukimės dviem Konstitucijos išaiškinimais“,– akcentavo parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Tačiau su tokiu požiūriu iš esmės nesutiko valdančiųjų Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Nepasiduokime klaidinimams dėl cituojamų Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Konstitucinis Teismas kaip institucija atsirado pagal 1992 metų spalio 25 dieną priimtą Konstituciją. Konstitucinis Teismas aiškina 1992 m. spalio 25 d. priimtą Konstituciją. Tai, ar teisės aktai atitinka šiai Konstitucijai. Iki 1992 m. spalio 25 d. Aukščiausioji Taryba buvo patvirtinusi laikinąjį pagrindinį įstatymą, apie kurį ir reikėtų kalbėti. Profesorius Vytautas Landsbergis vadovavo valstybei būtent iki 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos priėmimo“, – sakė liberalas.

Dėl to, E. Gentvilo teigimu, V. Landsbergis atliko valstybės vadovo funkcijas ir šiuo požiūriu Lietuva buvo tiesiog normali valstybė. Tuo metu tie, tęsė politikas, kurie priešinasi dešiniųjų keliamai iniciatyvai, tiesiog sako, kad Lietuva buvo „pseudovalstybė, vienintelė valstybė pasaulio istorijoje, kuri neturėjo savo vadovo“.

„Gerbiami kolegos, patinka jums ar nepatinka Vytautas Landsbergis, bet mes galvokime apie Lietuvą ir nebūkime keistos šalies kvailas parlamentas. Būkime solidžios, augančios valstybės išmintingas parlamentas“, – sakė E. Gentvilas.

Priešintis klausimui dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui „valstiečiai“ ėmėsi nuo pat antradienį prasidėjusio Seimo posėdžio pradžios. Pirmiausiai, „valstiečiai“ frakcijos vardu paprašė klausimą išimti iš Seimo darbotvarkės. Nepavykus to padaryti, „valstiečiai“ pagrasino pasitraukti iš rengiaamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos. Kaip teigė „valstietis“ Dainius Gaižauskas, jei valdantieji priims įstatymo projektus dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui ir pirmadienį pristatytą Civilinės sąjungos įstatymą, jie iš minėtų susitarimų pasitrauks.

Įstatymo projektą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui į Seimo posėdžio darbotvarkę nusprendė įtraukti antradienio rytą posėdžiavusi Seimo seniūnų sueiga.

ELTA primena, kad projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, parengė ir parlamentarams birželio mėnesį svarstyti pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Už šią iniciatyvą Seimo salėje tuomet balsavo 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė.

Savo ruožtu Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą jau svarstė dar prieš pateikiant projektą Seime. Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Seimo teisininkai tuomet skelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.

Klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas ir praėjusios kadencijos metu.