Saugumo iššūkiai internetinėje prekyboje – ar esam apsaugoti?

Naudojantis internete esančiomis platformomis, vis didesnę grėsmę kelia sukčiavimas. Siekimas pasisavinti svetimus pinigus iš vartotojų, tampa vis dažnesnė problema, todėl norint išvengti finansinių nuostolių, vartotojai privalo išlikti budrūs. Lietuvos asociacijų bankas teigia, kad 2023 metų balandžio – birželio mėnesiais iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota apie 2,5 mln., eur.

Lietuvoje yra žinoma pirkimų – pardavimų platformą „Vinted“ šioje platformoje galima įsigyti ir parduoti įvairias prekes, nuo rūbų iki elektronikos prekių. Tačiau labiausiai ši platforma žinoma kaip patogi ir greita rūbų pardavimo vieta.

Nuo 2022 metų, „Vinted“ pradėjo bendradarbiauti ir su Lenkijos rinka. Plečiantis rinkai, deja didėja ir sukčiavimo atveju, į kuriuos įsivelia ir nukenčia įvairaus amžiaus vartotojų.

Į sukčių pinkles papuola ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Aplinkoje vis dažniau girdima kaip jauni, verslus žmonės ir didžiąją dalį laiko vartotojai leidžiantys internetinėse parduotuvėse, patys nesuprasdami kaip tai įvyko, pateikia savo asmeninius duomenis, nurodo banko prisijungimo kodus, ir užbaigdami operaciją patvirtina paskutinius saugos kodus, o po šių atliktų veiksmų, jų asmenines paskyros, bei banko sąskaitos yra „nulaužiamos“.

Pasak bankų asociacijos populiariausias sukčiavimo būdas išlieka „Fišingas“, kai vartotojams yra siunčiamos suklastoti pranešimai tiek telefonu tiek į naudojamas platformas internete. Pasidalinsiu asmenine patirtimi, kuri sukėlė didelį pykti, nepasitikėjimą ir baimę ateityje naudotis pardavimų platformomis.

Apie patogią ir populiarią „Vinted“ programėlę su drauge žinojome visada, tačiau parduoti rūbų niekada nebandėme, bet kaip sakoma visada būna pirmas kartas, tik deja jis nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėjomės.

Įdėjus savo parduodamus rūbus, nepraėjus pusvalandžiui, į programėlę atėjo žinutė, kad jūsų prekė įsigyta, tekstas buvo parašytas labai oficialiai, parašyta visa pardavimo eiga ir žingsniai ką reikia daryti toliau. Kadangi tai mūsų nauja patirtis, viskas atrodė, taip kaip ir turi būti: prekė įsigyta, reikalinga banko sąskaita, kur pinigai turi būti pervesti. Džiaugsmas ir azartas, kad taip greit nupirko prekę aptemdė abi, toliau nebematėme ir nesupratome, kad mūsų prašo nurodyti visus duomenis nuo banko kortelės: kortelės numerį, galiojimo datą, ir žinoma cvc kodą.

Suvedus šiuos duomenis, kaip jau įprasta viską patvirtinome, su asmeniniais banko pink kodais, tuomet pagrindiniame lange paprašius įvesti telefono numerį, susimąstėme, kad keista, kad tiek daug duomenų yra prašoma, ir tik šiame žingsnyje sustabdėme visą procesą, supratusios, kad visa tai kelia įtarimų.

Atsitikus tokioms situacijoms, automatiškai kyla klausimas, o kas dabar? Kas už tai atsakingas? Kokia yra mūsų bankų apsauga? Kaip yra apsaugoma ir kokių veiksmų imasi interneto platforma, kad jų sąžiningi vartotojai jaustųsi užtikrinti, jog prisijungę ir naudodamiesi jų siūloma paslauga nebus apgauti. Ką turime žinoti ir kokius „namų darbus“ pasidaryti prieš pradedant naudoti prekyviečių platformas?

Aprašyta situacija ir nežinojimas kokiu lygiu nutekinome savo asmeninius duomenis, sukėlė daug įtampos, nors atvejis baigėsi sėkmingai, ir finansiškai nenukentėjome, tačiau nukentėjome morališkai, tai sukėlė baimes apskritai ateityje naudotis šia ar panašaus pobūdžio platformomis. Susidūrus su sukčiavimo atvejais, iškyla daug klausimų, kaip apsisaugoti ateityje, kad tokios situacijos nebesikartotų.

Svarbu paminėti ir priminti, kad apsipirkinėjant internetu, reikia išlikti budriems, tikrinti platformų patikimumą, atkreipti dėmesį į reikalaujamą duomenų pateikimą, ir tik įsitikinus, kad tai viskas oficialu, patvirtinti daromos mokėjimus.