Sankcijos „Belaruskalij“: Lietuva daro daugiau, nei siekia JAV

„Vakarų ekspreso“ šaltiniai patvirtino, kad artimiausiu metu per Klaipėdos uostą kas mėnesį planuojama krauti 1-2 laivus „Belaruskalij“ produkcijos, skirtos JAV rinkai.

Neoficialiomis žiniomis, JAV rinka iki šiol pirko apie 10 procentų „Belaruskalij“ viso parduodamo trąšų kiekio.

Dar rugpjūčio 9 d. JAV Iždo departamentas įvedė finansų kontrolės sankcijas sutartims su „Belaruskalij“ kompanija ir visiems ūkio subjektams, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai ši kompanija valdo daugiau nei 50 procentų akcijų.

Tačiau gruodžio 2 d. gimė naujas dokumentas, kuriame sankcijos įvedamos dviem kitoms įmonės - „Belaruskaja kalijnaja kampanija“ ir jos filialui Ukrainoje „Agrorozkvit“.

Būtent šios įmonės ir užsiima kalio trąšų prekyba beveik visame pasaulyje (140 valstybių) ir turi filialus Pekine, Delyje ir kitose pagrindinėse rinkose.

JAV įmonėms duodamas naujas 4 mėnesių terminas iki 2022 metų balandžio 1 d. užbaigti sandorius dabar jau su „Belaruskaja kalijnaja kampanija“.

Trąšos brangsta

JAV sankcijas pradedamos taikyti būtent tuo metu, kai sparčiai brangsta trąšos. Dar metų pradžioje pasaulio biržose kalio trąšų tonos kaina buvo apie 350 JAV dolerių, o šiuo metu ji perkopė 600 JAV dolerių ribą.

Realiai „Belaruskaja kalijnaja kampanija“ trąšas į pagrindines Indijos ir Kinijos rinkas pagal metų pradžioje pasirašytas sutartis parduoda po maždaug 247-280 JAV dolerių už toną.

Per metus per Klaipėdos uostą perkraunama apie 11 milijonų tonų „Belaruskalij“ trąšų. Taigi pardavimo kainomis „Belaruskalij“ trąšų apyvarta per Lietuvą siekia maždaug 2,7 milijardo eurų. Tačiau jau kitais metais ši suma galėtų siekti 5 milijardus eurų ir daugiau.

Ko siekia Lietuva?

Lietuvos Vyriausybė po gruodžio 8 d. pradėjo ieškoti, kas kaltas, kad baltarusiškos trąšos vis dar vežamos per Lietuvą.

Nors JAV įvedinėjamose sankcijose niekur nefiksuojamas draudimas vežti trąšas, tačiau Lietuvos politikai nusprendė, kad JAV partneriai iš mūsų valstybės tikisi, kad mes pasieksime, jog baltarusiškos trąšos nebūtų kraunamos per Klaipėdos uostą.

Tačiau aiškėja, kad, uždraudusi baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, mūsų valstybė pažeistų ne tik pasirašytas bendradarbiavimo sutartis, bet ir tarptautinę teisę ir konvencijas, kurias yra pasirašiusi Lietuva.

VU Teisės fakulteto lektorius dr. Vilius Nikitinas portale teise.pro rašo, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiančioms įmonėms JAV sankcijos nėra tiesiogiai taikomos, tačiau šiuo atveju reikšminga yra aplinkybė, kad Europos Sąjungos bankai neaptarnauja sandorių, susijusių su JAV sankcionuotomis įmonėmis. Tai reiškia, kad gali tapti neįmanoma vykdyti bankinių pavedimų už suteiktas paslaugas.

„Visgi pačios sankcijos Lietuvoje veikiantiems asmenims nėra privalomos, o jų taikymas Lietuvoje labiau sietinas su vertybine valstybės politika“, - akcentuoja V. Nikitinas.

Anot jo, vertinant rizikas, susijusias su JAV sankcijų taikymu, reikia pabrėžti, jog Lietuvą ir Baltarusiją saisto tarptautiniai įsipareigojimai, kurių kiekviena šalis yra įsipareigojusi laikytis.

Vežant baltarusiškas trąšas tranzitu per Lietuvos teritoriją ir iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto siunčiant šias trąšas laivais į kitas valstybes, yra taikomos Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) ir Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos nuostatos.

Jūrų teisės konvencija nustato valstybių, neturinčių priėjimo prie jūros, teisę patekti į jūrą ir iš jos bei tranzito laisvę. Konvencijoje įtvirtinta, jog valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, turi teisę patekti į jūrą ir iš jos tam, kad pasinaudotų Konvencijoje numatytomis savo teisėmis.

Neparuošė namų darbų

„Vakarų ekspreso“ šaltinis taip pat patvirtino, kad net jei „LTG Cargo“ ir nutrauktų iki 2023 metų pabaigos galiojančią sutartį dėl „Belaruskalij“ produkcijos vežimo, Baltarusija, remdamasi Jūrų teisės konvencija, turėtų visą teisę reikalauti, kad jos kroviniai toliau būtų vežami per Lietuvą pagal viešai skelbiamus standartinius paslaugų įkainius.

„Vyriausybė namų darbų nėra padariusi, ir atsirado šita problema. Man atrodo, kad Vyriausybė turėjo keturis mėnesius laiko analizuoti <...> Buvo sukeltos iliuzijos, kad gruodžio 8 d. bus nutrauktas tranzitas, pasirodo, nenutrauktas. Ir tada prasideda šokiai su kardais. Mes nutrauksim, mes iš karto nutrauksim, mes nuo balandžio pirmos nutrauksim! Kitaip sakant, Vyriausybė nėra pasidariusi aiškios analizės ir neturi aiškių sprendimų. Tą aš turiu konstatuoti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Jis akcentuoja, kad jo asmeninė nuomonė nėra kvalifikuota nuomonė. Seimo narys sako žinantis, kad JAV sankcijos taikomos JAV teritorijoje veikiančioms įmonėms ir JAV doleriais atsiskaitančioms įmonėms, tad automatiškai jos neveikia.

„Krizė kilo ne dėl to, kad trąšos važiuoja. Krizė kilo dėl to, kad Vyriausybė niekaip neperspėjo apie esamą teisinę situaciją“, - mano E. Gentvilas. Jis stebisi, kodėl ministerijos nepriėmė sprendimų, nes kiek jis mato iš viešoje erdvėje pateikiamos informacijos, pavaldžių įmonių vadovai pateikė pakankamai informacijos.

Grėsmė Lietuvai

„Tai yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“, - Lietuvos Vyriausybės veiksmus „Belaruskalij“ sankcijų istorijoje griežtai įvardino Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Jis mano, kad vienašališkas sutarčių nutraukimas dėl Belaruskalij produkcijos vežimo Lietuvai gali kainuoti apie pusę milijardo eurų vien baudų. Taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ būtų priversti atleisti šimtus darbuotojų, kuriems tektų mokėti išeitines kompensacijas. Netekę darbo žmonės būtų priversti registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti pašalpas.

„Amerikos teisė negalioja mūsų teisėje. Gabrielius Landsbergis su kompanija, jie jau tiesiogiai pradeda taikyti Amerikos konstituciją ir įstatymus?“ - retoriškai klausia R. Žemaitaitis. Jis mano, kad jei Lietuva priimtų sprendimą, jog baltarusiškos trąšos, vežamos per Lietuvos teritoriją, kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, gal atsitiktų taip, kad analogišką sprendimą galėtų priimti Baltarusija dujų tranzito klausimu ir nutraukti dujų tiekimą Lietuvai vidury žiemos.

Taip pat nereikia pamiršti, kad per Baltarusijos teritoriją vyksta Lietuvos tranzitiniai kroviniai iš ir į Ukrainą, kurie taip pat galėtų sulaukti atsakomųjų Baltarusijos sankcijų.

„Aš sutinku, kad Baltarusijoje yra problemų su žmogaus teisėmis, tačiau aš tikiuosi, kad Vyriausybė suvoks, jog šiandien ekonomika ir savo žmonių gerovė yra prioritetas“, - teisingai susidėlioti prioritetus siūlo R. Žemaitaitis. Jis primena, kokia situacija ir protestai buvo uždarius Baltarusijos sanatoriją Druskininkuose, todėl prognozuoja, kad pasekmės dėl pernelyg uolaus sankcijų taikymo Baltarusijos trąšų tranzitui gali būti daug skaudesnės ir sukelti masinius neramumus.

KGB šmėkla

R. Žemaitaitis net mato, kad Lietuvos politikų veiksmus šioje istorijoje gali sąlygoti ne kompetencijos trūkumas, o sąsajos su sovietiniu saugumu.

„Jie vykdo Rusijos senų saugumiečių įsakymus, nes Lietuvoje labai daug buvusių “kagėbistų„ vaikų ir anūkų dalyvauja politiniame žaidime“, - sąmokslo teorijų griebiasi R. Žemaitaitis. Jis primena, kad kaip tik parėjusią savaitę Seimo dauguma nesutiko priimti įstatymo ir išviešinti asmenis, kurie bendradarbiavo su KGB, nors kaimyninės valstybės tai jau padarė.

„Vakarų ekspreso“ šaltinis taip pat akcentuoja, kad sankcijų taikymas „Belaruskalij“ stumia šią kompaniją į Rusijos glėbį, kuri, kaip ir Baltarusija, valdo apie 20 procentų pasaulio kalio trąšų rinkos.

Sunku net prognozuoti padarinius, kas būtų, jei vienose rankose atsidurtų 40 procentų pasaulio kalio trąšų, kuri yra strateginė žaliava, rinkos. Jei naftai pakeisti pasaulyje jau yra nemažai alternatyvų, tai kalio trąšoms alternatyvų nėra.

Lietuvos politikai turėtų pagalvoti, kad, be žmogaus teisių, pasaulyje egzistuoja ir apsirūpinimo maistu problema, kasdien pasaulyje nuo bado miršta 15 000 žmonių. „Belaruskalij“ savo produkciją eksportuoja būtent į mažiau pasiturinčias rinkas.

„Vakarų ekspreso“ šaltinio duomenimis, susirūpinimą situacija jau išreiškė Brazilijos valdžios pareigūnai, Lietuvos veiksmai gali turėti padarinių vienai didžiausių pasaulio valstybių - Indijai (į šias valstybes „Belaruskalij“ eksportuoja savo produkciją), tačiau jei Lietuva nesibaimina kovoti ekonominių karų net su Kinija, tai kitų valstybių interesų taip pat, matyt, nebus paisoma.

„Lengviau prognozuoti dešimties dienų orus“, - į klausimą, ar bus toliau vežamos kalio trąšos per Lietuvą, ar ne, atsako E. Gentvilas.

Yra tikimybė, kad Lietuvos politikai atsitokės ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška bus bene vienintelė baltarusiškų trąšų karo auka.