Rusijoje minint Pergalės dieną, Lietuvoje baiminamasi provokacijų, budės policija

Prasidėjus karui, Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – populiarų ženklą tarp mininčiųjų Pergalės dieną karių kapinėse ar prie Raudonajai armijai skirtų atminimo ženklų.

Šalia jų žada budėti sustiprintos policijos pajėgos, segintiems uždraustas juosteles pareigūnai ketina skirti baudas.

Didžiųjų Lietuvos miestų vadovai teigia, kad niekas neprašė leidimų renginiams, skirtiems paminėti pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, o pavieniams asmenims padėti gėlių kapinėse nedraudžiama.

Veteranai nieko nerengia

Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininko Juliaus Deksnio padėjėjas Vaigutis Stančikas BNS sakė negirdėjęs, kad kas nors iš organizacijos narių gegužės 9-ąją ketintų lankyti karių kapines.

„Žmonės greičiausiai nusiteikę eiti gegužės 8 dieną, negirdėjau, kad kas nors eitų gegužės 9 dieną. Organizacija pati nieko nerengia, niekur nekviečia. Visų pirma nėra ko kviesti: veteranai, karo dalyviai – suvargę ir neišeina iš namų. Jauniausiam iš jų yra 96 metai“, – penktadienį sakė jis.

„O dabar, kai meras R. Šimašius tokią situaciją nupiešė, niekas nenori senatvėje stresą išgyventi“, – pridūrė V. Stančikas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad pirmadienį atvykstančiuosius į Antakalnio kapines, kur yra Raudonosios armijos kareivių kapų ir kur vyksta kasmetiniai Gegužės 9-osios minėjimai, pasitiks „paprasta, dalykiška, neįžeidžianti“ informacinė lentelė su istoriniu įvykių vertinimu.

„Galbūt ryškesnis reportažas bus prie įėjimo į Antakalnio kapines, apie Antrąjį pasaulinį karą ir dabar vykstantį karą, Rusijos agresija Ukrainoje. Čia jau bus su nuotraukomis ir labai aiškiu parodymu, kad, deja, vyksta panašūs dalykai“, – tvirtino meras.

V. Stančikas neatmetė, kad gali atsirasti norinčiųjų pasinaudoti proga ir įplieksti nesantaikos, tačiau, anot jo, su karo veteranų organizacija jų nereikėtų sieti.

„Žinoma, kad yra aktyvistų, kurie norėtų pasinaudoti proga. Yra žmonės, kuriems reikia tik progos, kad kibirkštį įpliekstų. Su organizacija jų sieti nereikėtų. Organizacijos nariai pergyvena, kad juos kaip svetimkūnį priima. Visi pergyvena dėl karo Ukrainoje, smerkia jį, nesupranta to dalyko“, – BNS sakė V. Stančikas.

Sekmadienį prie Antakalnio kapinių buvo įrengti šeši stendai su karo vaizdais ir prierašu „Ukraina šiandien vėl išgyvena karą“ lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Į kapines tądien atvykę žmonės uždraustų Georijaus juostelių nedėvėjo, tačiau kritikavo sprendimą jų neleisti.

„Man neįdomu. Karas yra karas“, – paklausta, ar matė nuotraukas, sakė 69-erių dirbanti pensininkė Tatjana Deivičenko.

„Kare juk žūsta žmonės, tai siaubinga. Ir iš vienos, ir iš kitos pusės“, – pridūrė moteris.

Policija sudarė sąrašą

Valstybės saugumo departamentas anksčiau yra įspėjęs, kad gegužės 9-ąją Lietuvoje galimos provokacijos ir smurtiniai incidentai. 

Pasak žvalgybos, beveik neabejojama, kad kaip ir kasmet sovietų karių kapinėse bus rengiami minėjimai. Juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizuodavo rusų diplomatai su Rusijos tėvynainių atstovais.

Šių renginių metu įprastai susirinkdavo keli šimtai žmonių, įsisegusių Georgijaus juosteles.

Jas kaip Rusijos agresijos Ukrainoje simbolį Seimas balandį uždraudė demonstruoti viešai. Dabar už tai gresia bauda nuo 300 iki 700 eurų.

Policija savo ruožtu informavo, kad pirmadienį pagrindinėse minėjimų vietose dirbs gausios policijos pajėgos: uniformuoti pareigūnai, civiliai, dialogo grupė.

Jie taip pat patruliuos prie objektų, ant kurių patogu piešti simbolius, kabinti plakatus ar vėliavas, bus sustiprinta tam tikrų ambasadų, valstybės objektų apsauga.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Arūno Paulausko teigimu, numatytas 21 toks objektas visoje šalyje, juose dirbs apie 170 ekipažų ir apie 400 pareigūnų.

„Tai yra Vilniaus Antakalnio kapinės, Šalčininkuose yra atmintina vieta. Ir Kaunas, ir Klaipėda“, – sakė vienas šalies policijos vadovų.

Ortodoksų vadovas ragina vengti nepriimtinų simbolių

Gegužės 9-osios išvakarėse kreipimąsi paskelbė Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus, jis paragino „susilaikyti nuo veiksmų, galinčių įžeisti kitų žmonių jausmus“.

Jis prašė nerengti eitynių ir mitingų bei susilaikyti nuo „daugeliui tautiečių nepriimtinų simbolių“.

Anot jo, pirmadienį, siekiant išvengti įvairiausių incidentų, kapinėse ir kitose atminimo įamžinimo vietose nevyks mirusiųjų minėjimo pamaldos, jos numatomos tik ortodoksų bažnyčiose.

Savo pranešime metropolitas pabrėžė, kad šiemet gegužės 9-oji yra kitokia, nes „vėl griaudėja sprogimai, žūva civiliai, griūva namai, milijonai žmonių lieka be pastogės, vėl liejasi vaikų ir motinų ašaros“.

„Ukrainos šalį užklupo sielvartas ir didelės negandos. Mes, ortodoksai, kaip ir visi krikščionys, karštai meldžiame šio brolžudiško karo Ukrainoje pabaigos ir taikos viešpatavimo“, – sakė jis.

Viliasi, kad tradicija minėti išnyks

Klaipėdos ir Šiaulių miestų merai viliasi, kad Gegužės 9-osios minėjimai netrukus bus išvis pamiršti.

„Linkęs būčiau manyti, kad tai turėtų būti nueinanti Gegužės 9-oji“, – BNS sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, Klaipėdoje negauta jokių prašymų leisti surengti kokį nors renginį šia proga.

„Tikėtina, kad ateis gėlių kas nors padėti. Bet labai tikiuosi, kad susibūrimų, demonstracijų ar juoba susistumdymų tikrai neturėtų būti. Tikiu tiek visų tarnybų pasirengimu, tiek klaipėdiečių sąmoningumu, kurie situaciją įvertins blaiviai ir adekvačiai“, – BNS sakė meras.

Šiaulių miesto vadovas Artūras Visockas tvirtino, jog sovietinės ideologijos problemos mieste išspręstos prieš kelerius metus.

Anot jo, 2019 metais išmontuotas Šiaulių centre stovėjęs amžinosios ugnies obeliskas.

„Mane asmeniškai dėl to gąsdino iš Rusijos ambasados. Nepaisant to, viskas padaryta, visi obeliskai nuversti. Prie to obelisko ir vykdavo minėjimai, dabar jo nebėra“, – sakė A. Visockas.

„Ko gero, Šiauliai šiuo atžvilgiu yra vienas švariausių miestų Lietuvoje“, – teigė jis.

„Mums ta Gegužės 9-oji yra klausimas apie nieką“, – tvirtino meras.

Ne išvadavo, o reokupavo

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija tą pačią progą švenčia gegužės 9-ąją ir vadina Pergalės diena prieš nacistinę Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare.

„Tai grynai techninis dalykas. Kadangi kapituliacijos aktas buvo pasirašomas (1945 metų – BNS) gegužės 8 dienos vakare Vidurio Europos laiku, bet kai jis buvo pasirašytas, Maskvoje jau buvo kita diena, gegužės 9-oji. Suvaidino vaidmenį laiko skirtumas“, – sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis.

Anot jo, Lietuvoje ši data negali būti minima kaip kokio nors išvadavimo ar išlaisvinimo.

„Mūsų požiūriu, nėra pagrindas švęsti Pergalės dieną, kai mes nieko nelaimėjome, bet buvome užimti arba reokupuoti“, – BNS sakė istorikas.

Jo teigimu, su Antrojo pasaulinio karo pabaiga karas Lietuvoje nesibaigė, toliau vyko partizaninis karas siekiant Lietuvos nepriklausomybės.

„Antras dalykas, kaip Antrojo pasaulinio karo pasekmė buvo užimtos ne tik, tarkime, šalys Vokietijos sąjungininkės, bet ir nepriklausomos Vidurio ir Rytų Europos valstybės – Lenkija, Čekoslovakija, kt.“, – teigė A. Jakubčionis.

„Man labai patinka Anglijos ministro pirmininko Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) pasakymas: „Išvadavimas yra tada, kai armija išvaduotoja išeina iš išvaduotos teritorijos. Jeigu išvaduotoja teritorijoje lieka, tai yra okupacija“. Kadangi Raudonoji armija liko Lietuvoje, mes sakome, kad 1940–1941 metais buvo okupacija, o reokupacija arba okupacijos atnaujinimas po 1944 metų“, – aiškino istorikas.

Pasak jo, Rusijoje pakeisti Pergalės dienos naratyvo greičiausiai neprivers jokie įvykiai.

„Tas naratyvas tiesiog įaugęs į rusų tautos sąmonę, kaip neištrinamas dalykas. Kitas dalykas, kad Rusijos istorijoje yra per mažai kuo didžiuotis, tokiu būdu tai yra tiesiog pasididžiavimas: mes laimėjome, mes nugalėjome, mes buvome stipriausi. Pergalė kaip džiaugsmas – mes buvome stiprūs, mes nugalėjome“, – BNS sakė A. Jakubčionis. 

Per 61 valstybę įtraukusį Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50–55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai.

Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. žydų per Holokaustą.

Autorė Jūratė Skėrytė