Pušų spyglius vėl grauš pjūklelių lervos

Šiais metais juose prognozuojamas pakartotinas pušinio pjūklelio židinys.

Prognozuojama, kad 2023 metų pavasarį pavojingo pakenkimo židinio plotas apims 1192 ha, o galimas spyglių netekimas sudarys nuo 30 iki 100 %.

Tokią išvadą Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai daro ištyrę peržiemojusius pušinio pjūklelio kokonus.

Apie tai, kaip šie kokonai buvo tiriami, pasakoja filmukas „Peržiemojusių pušinių pjūklelių įvertinimas“.

Apie Pušinį pjūklelį

Paprastasis pušinis pjūklelis (Diprion pini L.) yra plėviasparnis augalėdis vabzdys. Minta daugiausiai pušų spygliais, taip pažeisdamas medžių lajas. Tai vabzdys daro balandžio – rugsėjo mėnesiais ir daugiausiai pažeidžia vyresnius nei 30 metų pušynus. Nors, kartais pažeidžia ir želdinius bei jaunuolynus.

Jaunos, pirmų trijų ūgių lervutės nugraužia spyglių pakraščius, palikdamos centrinę gyslą, kuri džiūsta, geltonuoja ir susiraito. Vėliau jos nukrenta ant žemės. Ant žemesnių pušų nesunku pastebėti lervas, kurios pradžioje gyvena kolonijomis. Palietus šakelę, ant kurios yra pjūklelio lervų, jos visos vienu metu pakelia priekinę kūno dalį ir iš burnos išleidžia sakuoto skysčio lašelius.

Per metus išsivysto dvi paprastojo pušinio pjūklelio kartos ir jos gali du kartus graužti pušų spyglius.

Veiksmingai šiuos vabzdžius naikinti galima tik aviacijos pagalba, apipurškiant insekticidais medynų lajose esančias jų lervas. Alternatyvų nėra, nes pradinėse masinio dauginimosi židinio stadijose kenkėjai gyvybingi, parazitų ir kitų natūralių priešų mažai, kitomis techninėmis priemonėmis medžių lajų pasiekti neįmanoma. Daugiametė patirtis rodo, kad geriausias efektas būna ir reikia mažiau lėšų, kai židiniai naikinami jų pirminėse kilimo fazėse, kada kenkėjų išplitimo plotas mažiausias.