Kompensacija galės pasinaudoti šalies gyventojai ir verslas, kurie leis karo pabėgėliams laikinai neatlygintinai apsigyventi gyvenamuosiuose būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose.
Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius būstų ir patalpų savininkai turėtų priimti neatlygintinai.
Kompensacija būtų mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius, t. y. kol ukrainiečiai integruosis į darbo rinką ir nuomą už būstą galės susimokėti patys.
Norėdami gauti kompensaciją, būstų ir patalpų savininkai nuo balandžio 1 d. turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos.
Už vieną būste apgyvendintą asmenį bus skiriama 150 eurų dydžio kompensacija per mėnesį, o už kiekvieną paskesnį asmenį, apgyvendintą tame pačiame būste, - po 50 eurų per mėnesį.
„Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą nuo karo siaubo pabėgusiems ukrainiečiams ir siūlome jiems kompensaciją. Siekiame, kad nuo karo iš Ukrainos bėgantys žmonės sklandžiai integruotųsi mūsų šalyje, apsigyventų ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir regionuose, miestuose ir miesteliuose, kuriuose yra darbo vietų bei švietimo ir ugdymo galimybių ukrainiečių vaikams“, - sakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Suteikiama kompensacija siekiama paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenamų vietų pasiūlą.
Trečiadienio duomenimis, Klaipėdoje iš viso užsiregistravo 3 666 ukrainiečiai, tačiau ne visi pabėgėliai užsiregistruoja Migracijos departamente ar Registracijos centre pirmąją atvykimo dieną. Tad realus Klaipėdoje esančių pabėgėlių skaičius gali būti didesnis nei skelbiamas.
Kiek asmenų ketina pasinaudoti valstybės skiriama kompensacija už apgyvendinimą ir kiek tai kainuos valstybei, dar nėra aišku. Tikslūs duomenys paaiškės nuo balandžio 1 dienos, kai jau asmenys dėl kompensacijos galės kreiptis į savivaldybės administraciją.
Rašyti komentarą