Po susitikimo su Prezidentu meras Šarūnas Vaitkus įspėja: „Palanga neturi pramonės bei gamyklų – šiandien situacija čia išskirtinai įtempta, kalbama apie išlikimą“

Pirmadienį, rugsėjo 12-ąją, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda darbo dieną leido Klaipėdos regione, kur jis susitiko su pajūrio krašto savivaldybių merais ir aptarė infliacijos poveikio savivaldai, energijos resursų brangimo, savivaldybių finansinio savarankiškumo ir kitus aktualius klausimus.

„Susitikime su Prezidentu kalbėjome būtent apie skaudžias, neprognozuojamas infliacijos ir energetinių resursų brangimo pasekmes mūsų regionui ir kurortams – tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

Akivaizdu, kad gyvename energetinio karo laikais, ir šis karas – didžiulis iššūkis Lietuvai ir ypač kurortams, kurių veiklos bei pajamų intensyvumas itin priklauso nuo metų laikų,“ – skelbia mero įrašas.

Anot jo, Palanga neturi pramonės bei gamyklų, tad pagrindinės mūsų kurorto verslo šakos – sanatorinis gydymas, viešbučių sektorius, viešasis maitinimas. 

„Ir šiandien situacija čia yra išskirtinai įtempta, pilna ta žodžio prasme, kalbama apie išlikimą. Į visišką neviltį ir absoliučią nežinomybę sanatorijas, viešbučius, restoranus ir kavines stumia neprognozuojamai augantys energetiniai kaštai, kurių neįmanoma nei suplanuoti, nei suvaldyti, nei imtis priemonių jiems amortizuoti.

Todėl neįmanoma suplanuoti nei mėnesio, nei pusmečio išlaidų ir pajamų biudžeto, neįmanoma planuoti, kiek atleisti darbuotojų, o kiek jų palikti.

Dėl infliacijos, vartotojų perkamosios galios nuosmukio, žmonių taupymo ir kt. veiksnių krenta viešbučių kambarių užimtumas ir pajamos, o kaštai auga šimtais procentų,“ – sako mero įrašas.

„Jei ši nežinomybė tęsis laukia didelė veiklos stabdymo banga, o viešbučių bei restoranų darbuotojai miniomis papildys Užimtumo tarnybos gretas ir bus išlaikomi valstybės. 

Štai keletas pavyzdžių. Greta J.Basanavičiaus gatvės esantis kurorto viešbutis 2021 m. 07 mėn. už suvartotą elektros energiją mokėjo 3 000 eurus, o jau 2022 m. 07 mėn. – 9 000 eurus, 2022 m. 08 mėn. – 22 000 eurus.

T.y. per metus sąnaudos vien už elektros energiją išaugo beveik 800 procentų! Tokia pati situacija yra absoliučiai visuose Palangos ir, žinoma, kituose Lietuvos viešbučiuose,“ – skaičius pateikia Š. Vaitkus.

Pasak jį, sanatorijų sąnaudos vien elektros energijai išaugo 850 proc.!

„Štai, pavyzdžiui, viena iš sanatorijų 2021 m. 07 mėn. už elektrą sumokėjo 3 000 eurus, 2021 m. 08 mėn. – 7 000 eurus , o 2022 m. 07 mėn. – 28 000 eurus, 2022 08 mėn. – 60 000 eurų. Akivaizdu, jog ligonio krepšelis, finansuojamas Ligonių kasų, visiškai neamortizuoja net dalies sąnaudų,“ – sako Š. Vaitkus.

Jau dabar sąnaudos dėl infliacijos ir elektros brangimo viešbučiams, sanatorijos ir kt. turizmo sektoriaus atstovams išaugo mažiausiai 4 kartus, neskaičiuojant būsimo šildymo ir dujų pabrangimo, kas, akivaizdu, brangs taip pat. 

Be viso kito, pastebi meras, sveikatinimo, turizmo, viešojo maitinimo sektoriaus atstovai dar turi išmokėti mokestines paskolas „Sodrai“ ir VMI, kai mokėjimai buvo atidėti dėl koronaviruso ir karantino. 

Susitikimo metu akcentuota, kad valstybės pagalba šiam ir kitiems verslo sektoriams dabar gyvybiškai svarbi.

„Kalbant apie Palangos savivaldybės biudžetą, akivaizdu, kad infliacijos poveikis taip pat itin juntamas, nes išlaidos auga dėl padidėjusių kainų.

Iš esmės mums svarbiausias infliacinis veiksnys, tai yra energijos išteklių kainos – brangios dujos ir brangi elektra – išaugino gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, centralizuoto šildymo užtikrinimas, miesto gatvių apšvietimas ir tvarkymas kitų viešąsias paslaugas teikiančių savivaldybės įmonių bei įstaigų sąnaudas,“ – neslepia meras.

Pasak jį, vien išlaidos Palangos ir Šventosios apšvietimui per 8 šių metų mėnesius išaugo 84,5 tūkst. eurų, arba 165 proc., išlaidos miestui tvarkyti – 176,4 tūkst. eurų. 

„Intensyviai jau kuris laikas svarstome įvairias taupymo priemones, jau sumažinome kai kuriose vietose apšvietimo mieste intensyvumą, bet juk neįmanoma visiškai užtemdyti miesto, neįmanoma vėlyvą rudenį ir žiemą išjungti apšvietimą darželių grupėse ar mokyklų klasėse,“ – sako meras.

Anot jo, ypač nerami situacija yra vandens tiekimo įmonėje „Palangos vandenys“. Per 2021 metus už elektros energiją įmonė iš viso sumokėjo 300 tūkst. eurų, o 2022 m. 07 mėn. sumokėta 150 tūkst. eurų, 2022 m. 08 mėn. 200 tūkst. eurų. T.y. vien per 2022 m. 07 ir 08 mėn. jau viršytas visas visų praėjusių metų išlaidų už elektrą biudžetas.

Skaičiuojant pagal paskutines gautas sąskaitas už elektros energiją, įmonei vien šioms sąnaudoms per metus reikės apie 2 mln. eurų, tai reiškia, jog sąnaudos vien šioms reikmėms išauga 700 procentų.

„Ar tai reiškia, kad ir geriamasis vanduo bei nuotekų tvarkymas palangiškiams turės pabrangti taip pat kelis šimtus procentų ?

Su šia situacija susiduria visų šalies savivaldybių geriamojo vandens tiekimo įmonės ir čia nėra kaip sutaupyti. Valstybė turi sukurti pagalbos mechanizmą verslui ir žmonėms išgyventi kelis ateinančius nuožmaus energetinio karo mėnesius.

Valstybės pagalbą ir infliacijos valdymo priemonių paketas energetinio karo sąlygomis turi pasiekti ir savivaldybes bei viešąsias paslaugas teikiančias jų įmones,“ – įsitikinęs Š. Vaitkus.

Jis mano, kad būtina kalbėti ne tik apie subsidijas, lengvatines paskolas, PVM lengvatas šildymui ar pirmo būtinumo prekėms, bet pirmiausia apie tai, jog būtina įvesti elektros kainų „lubas“ ne tik gyventojams, bet ir verslui, o kainų skirtumą turėtų kompensuoti valstybė. 

„Tiek gyventojai, tiek ir verslo įmonės turi turėti galimybę planuoti savo pajamas ir išlaidas, o ne nuolat atsidurti išgyvenimo bedugnėje, gavus sąskaitas už elektros energiją ar dujas.

Elektros kainų fiksavimas bent metų laikotarpiui leistų įmonėms priimti sprendimus dėl veiklos tęstinumo užtikrinimo,“ – tvirtina meras Š. Vaitkus.