Piniginių tuštėjimo ir kantrybės išbandymo metas

Sunkiau jaunoms šeimoms

„Labai baisu klausantis žinių per televiziją: tie, kas jas kasdien girdi, yra išsigandę, tačiau baimės išpūstos – realybė kitokia, – įsitikinusi Audronė Gvazdauskienė iš Maciuičių. – Gal sunkiau jauniems žmonėms – nesu nei per jauna, nei pagyvenusi ir visada ieškau išeities.“

Savo erdvų namą ji šildys pjuvenų briketais ir malkomis. „Už 10 kubinių metrų džiovintų malkų – 600 eurų, bet radau ir už 550 eurų, – kalbėjo Audronė. – Turiu akmens anglių, bet nenoriu kūrenti – geriau biokuru.“

A. Gvazdauskienė nesijaudina ir dėl pabrangusios elektros, be kurios neišsiverstų savo namų ūkyje pradedant elektriniais vartais ir baigiant buities prietaisais.

„Paskutinį kartą gavau sąskaitą – mokėti 70 eurų už mėnesį. Netaupau elektros – naudoju tiek, kiek reikia. Esu sudariusi sutartį su tiekėju porai metų“, – sakė ji.

Audronė prisipažino, kad bijo žiemos sniego – tektų daug „sportuoti“, kol nusikastų ir galėtų išvažiuoti iš kiemo.

Gerduvėniškė Ramunė (vardas pakeistas) neslėpė, kad jai labai neramu.

„Esu viena šeimos maitintoja, dirbanti už minimalią algą: vyras – neįgalus, sūnus – moksleivis.

Šiaip taip vertėmės ir nesiskundėme, kol nepašoko kainos. Ir gąsdina ne maisto kainos – valgį ruošiu pati, kad pigiau ir skaniau būtų, o kuro, elektros, degalų kainos, – dėstė Ramunė.

– Pernai 3 tonos akmens anglių kainavo 460 eurų, o šiemet tiek kainuoja viena tona. Kitu kuru negalime kūrenti, nes katilas pritaikytas šiam. Eisiu į seniūniją prašyti kompensacijos. Beje, šiemet iš giminaičių sulaukėme piniginės paramos, o ką reikės daryti ateityje?“

Pataria ne dejuoti, o dirbti

Milda (vardas pakeistas) iš Vėžaičių seniūnijos iš anksto pradėjo ruoštis žiemai: išgriovė seną krosnį, kurią tekdavo kurti ryte ir vakare, kad prišildytų būstą.

„Pastatėme židinį, kurį užkūrus iš karto sušyla kambarys, – džiaugėsi Milda. – Šiemet pirkome pjuvenų briketų, kurie dvigubai pabrangę lyginant su praėjusiais metais, o mano pensija padidėjo tik 7 eurais – iš viso 173 Eur, nes neturiu darbo stažo.“

Paskutinį mėnesį už elektrą sumokėjusi 65 eurus, Milda pradėjo taupyti – atsisakė kepimo krosnies, elektrinio virdulio. „Įjungiu tik kambario apšvietimą, televizorių ir šaldytuvą. Ištversime, svarbu, kad tik karo nebūtų“, – nesijaudino Milda.

Optimizmo nestokoja ir pensininkė Birutė Paulikienė iš Šiūparių. „Mūsų troba nedidelė – daug kūrenti nereikia – užsikuriame krosnį ir visas būstas sušyla, – dėstė šiūpariškė.

– Malkų šiemet nepirkome – liko iš ankstesnio šildymo sezono. Jau dabar kūrename, kad jaukiau būtų.“ Jos negąsdina ir elektros energijos kaina – turi sutartį su tiekėju, ir jai pabrango vos keliais centais, dujų balionas – pora eurų.

„Mes per daug nedejuojam – nieko baisaus nėra. Daugiau dirbkime, užsiauginkime daržovių ir galėsime išgyventi“, – dėstė B. Paulikienė.

Ji prisipažino, kad labiau už viską baugina karas Ukrainoje, kur bombarduojama, griaunama, naikinama, žūsta žmonės. „Mes gerai gyvename“, – palygino šiūpariškė.

Buvo ir sunkiau

„Nebijau žiemos, šildymo sezono, nors mano pensija – 350 eurų“, – optimistiškai kalbėjo 87-erių metų dreverniškė Teresė Mažikienė.

Pensininkė be elektros neišgyventų: būstas šildomas elektra, naudojasi elektriniais buities prietaisais – verda valgį, skalbia, įjungia internetą, televizorių.

„Nedejuoju dėl kainų – žmonės per daug skundžiasi. Gauna tūkstančius, atėję į krautuvę, nežino ką pirkti, o bėdoja. Aš nesiskundžiu – užaugau nepalyginamai sunkesnėmis sąlygomis.

Man užteks bulvikių su padažu. Melskimės, kad tik karo nebūtų, nežūtų vaikai ir anūkai“, – kalbėjo T. Mažikienė.

„Malkos pabrangusios: neseniai kaimynai nusiderėję nusipirko mašiną malkų už 600 eurų, o vasarą kainavo 400 eurų – trečdaliu pabrango, – palygino Povilas Slušnys iš Lapių kaimo.

– Visgi malkų kainos skiriasi. Mūsų namas apšiltintas – reikės trečdaliu mažiau malkų. Bet teks ir pataupyti, priklausomai nuo orų.“

Jis neslėpė, jog dabartinė situacija – brangymetis gadina nuotaiką. Anot pašnekovo, viskas susidėjo: pandemija, karas, infliacija. „Žmonės nusivylę šalies politikais, iš Vyriausybės reikia racionalesnių sprendimų“, – samprotavo P. Slušnys.

Skiriasi kaina ir kokybė

Endriejave įsikūrusios UAB „Paežerio medis“ savininko Kęstučio Mižutavičiaus teigimu, šiemet malkos dvigubai brangesnės nei prieš metus.

Kainos stabilizavosi rugpjūtį: vienas erdmetris juodalksnių kainuoja 57 Eur, beržų – 70 Eur, o kaitriausių uosių, ąžuolų ir skroblų – 75 Eur.

Trigubai pabrango medžio pjuvenų briketai, beveik 4 kartus – granulės. „Viena iš priežasčių, kad šis kuras pabrango – jis paklausus užsienyje, ir kuro gamintojai jį eksportuoja“, – teigė K. Mižutavičius.

Taigi dabar briketai kainuoja 420–470 eurų už 960 kg, o granulės – 500–600 eurų už toną.

Pasak verslininko, gyventojai pirko ir malkas, ir briketus, ir granules. „Padejuodavo, kad brangu, ir pirkdavo. Šiuo metu, atrodo, visi apsirūpinę kuru, bet prasidėjus šalčiams pirkėjų atvyks“, – neabejojo jis.

Ar ateityje kuras brangs? „Sunku pasakyti, bet kainos jau „išsipūtusios“ – jeigu ekonominėje sistemoje kažkas pradės strigti (ir jau stringa), malkos turėtų pigti“, – teigė K. Mižutavičius.

Pasidomėjus „Bangos“ laik­raštyje pagal skelbimus parduodamo kietojo kuro kainomis, paaiškėjo, kad pigiau lapuočių malkas siūlė kretingiškis kuro pardavėjas – po 600 eurų už 10 erdmetrių, o už tokį kiekį spygliuočių medžių atraižų prašė 400 eurų.

Toną akmens anglių galima nusipirkti už 460 eurų. „Neprisimenu, bet atrodo, kad pernai nekainavo nė 200 eurų“, – sakė mažeikiškis pardavėjas, prekiaujantis rusiškomis akmens anglimis.

Bet klaipėdiškis toną akmens anglių siūlė už 440 eurų, o fasuotų anglių granulių – už 485 eurus.

Dar pigesni durpių briketai – po 210 eurų už toną, bet ir šie pabrangę apie 85 eurus.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.