Pasienis – pasieniu, o Varšuvos ir Briuselio konfliktas tęsiasi. Vilnius ir toliau atsargiai laviruoja

Lenkija užleis pozicijas?

Lenkijos žiniasklaidoje aptarinėjami gandai, kad nesutarimai su Europos Komisija priėjo aklavietę ir „ką daryti su Lenkija?“ klausimą spręs asmeniškai jos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo Andžejaus Pukšto, situacija yra sudėtingesnė, nei piešiama tokių gandų aptarimuose.

Viena vertus, šiuo metu ginčų eskalavimą pristabdė krizinė situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kita vertus, kaip jau buvo prognozuota maždaug prieš savaitę, Lenkija tikėtinai artimiausiu metu užleis kai kurias pozicijas teismų reformos klausimu ir nusileis bent jau kai kuriems EK reikalavimams, susijusiems su Aukščiausiuoju Teismu.

„Dėl EK veiksmų nesiimčiau tokių vienareikšmiškų vertinimų. Reikia atsižvelgti į tai, kad Andrzejus Duda apsilankė Paryžiuje ir susitiko su Emmanueliu Macronu, galima sakyti, pačiame Lenkijos konflikto su EK įkarštyje.

Šiuo metu ES nesiima drastiškų žingsnių Lenkijos atžvilgiu ir tai galbūt sietina su Vokietijos rinkimais“, – teigė politologas.

Jo nuomone, daugelis europiečių laukia, kol bus patvirtintas naujasis Vokietijos kancleris, kuris ir taps centrine konflikto sprendimo figūra. Ne paslaptis, kad savotišku amortizatoriumi tarp EK ir Lenkijos buvo Angela Merkel, ir tikėtina, kad ši funkcija Berlynui bus deleguojama ir toliau.

„Drįsčiau teigti, kad nė vienos ES valstybės vadovas, galbūt išskyrus Nyderlandų premjerą Marką Ruttę, nesiveržia daryti staigių sprendimų. Tai lemia platesnės situacijos sudėtingumas – visi kovoja su pandemija ir kitomis krizėmis, tad Lenkijos disciplinavimo klausimas bent iš dalies patenka į šešėlį“, – sakė A. Pukšto.

Mūsų pasienis – mūsų reikalas

Ką tik patyrusi masinį migrantų šturmą pasienyje, Lenkija susiduria su jos modernioje istorijoje nematytu iššūkiu. Nenuostabu, kad Varšuva, kaip, beje, ir Vilnius, šaukiasi Europos solidarumo ir pagalbos ginant rytines sąjungos sienas nuo Minsko surengto puolimo.

Tuo metu Briuselis, nors ir deklaruoja paramą, iš esmės leidžia suprasti, kad mūsų sienos – mūsų reikalas.

Pasak A. Pukšto, taip yra dėl to, kad jokie konkrečios pagalbos mechanizmai tokiais atvejais nėra numatyti.

„Tokie mechanizmai neegzistuoja.

Ką gali padaryti ES? Atsiųsti šimtinę „Frontex“ pareigūnų? Turbūt viskas. Analogiška situacija ES pietuose prieš 5 metus parodė, kad tokio solidarumo nėra, ir tai patyrė Italija ir Graikija.

Manau, kad šis klausimas nėra labai svarbus net ir pačiai Lenkijai.

Žiniasklaidoje jis nėra eskaluojamas. Sakyčiau, tai atitinka Lenkijos įsivaizdavimą, kad Europa nėra visiškai integruota struktūra. Varšuva remiasi savo jėgomis – kariuomene, specialiosiomis tarnybomis ir t. t.“ – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Lenkijos ir Lietuvos vykdoma apgręžimo arba išstūmimo politika sulaukia nemažai nevyriausybinių organizacijų kritikos, ką parodė migrantų priėmimo šalininkų akcijos Lenkijos pasienyje ir protesto akcija Vilniuje.

Tačiau politiniame lygmenyje šiuo klausimu konflikto nėra, teigė A. Pukšto.

„Dar vasarą Briuselis siuntė signalus, kad apgręžimo politika jo nebaugina. Lenkijoje ir Lietuvoje per tą laiką apsilankę aukšti ES pareigūnai taip pat, nors galbūt ir netiesiogiai, leido suprasti, kad mūsų šalių politika migrantų atžvilgiu yra priimtina ES.

Tai, beje, turbūt taip pat rodo, kad ir šiuo klausimu ES nėra bendros linijos ir Briuselis neturi atsakymo, kaip suvaldyti tokią krizę. Deja, tai rodo tam tikrą ES silpnumą“, – svarstė politologas.

Vilnius žaidžia atsargiai

Apie 40 Lietuvos Seimo narių pateikė solidarumo su Lenkija rezoliucijos projektą. Kalbama ne apie krizę pasienyje, dėl kurios nekyla jokių klausimų dėl dvišalio solidarumo, o apie Lenkijos konfliktą su EK ir siekį apginti savo suverenumą.

Rezoliuciją teikė daugiausia opozicinių frakcijų atstovai. Su didelėmis išlygomis prie jų prisijungė tik 2 TS-LKD nariai – Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.

„Tai, kad rezoliuciją teikė daugiausia opozicijos atstovai, rodo tam tikrą dabartinės Vyriausybės nuoseklumą užsienio politikoje. Atsargus Vilniaus balansavimas santykiuose su Varšuva, Briuseliu ir Berlynu nekinta.

Aiškiai deklaruojamas pritarimas ES generalinei linijai dėl europinių vertybių bei glaudesnės integracijos. Tokios pozicijos ir laikomasi“, – sakė A. Pukšto.

Anot politologo, jei centriniu rezoliucijos klausimu būtų buvusi parama dėl krizės pasienyje, ją nesunkiai palaikytų dauguma Lietuvos politikų. Tačiau pastaroji rezoliucija aiškiai deklaruoja paramą Varšuvai būtent ginče su Briuseliu, o tai reiškia, kad valdančiosios partijos iš esmės negali pritarti tokiam vienareikšmiškam pareiškimui.

„Ginčo esmė – Lenkijos teisingumo sistema, ir mūsų valdantiesiems tai tiesiogiai susieti su saugumo situacija būtų avantiūristiška. Nutylėjimo politika šioje situacijoje yra gana pamatuota. Tai subtilūs dalykai, ir klaidos būtų nedovanotinos“, – teigė politologas.

A. Ažubalis Alfa.lt teigė, kad prisijungė prie rezoliucijos teikimo, nes Lenkijai iš tiesų reikalinga parama, tačiau pabrėžė, kad rezoliucijos tekstas turi būti koreguojamas. Jei tai nebus padaryta, jis ketino balsuoti prieš. „Dabartinis rezoliucijos tekstas kelia daugybę klausimų.

Juk jame, pavyzdžiui, tiesiog supainioti Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vaidmenys“, – sakė A. Ažubalis.

Pasak politiko, rezoliucijos idėja palaikyti lenkų siekį ginti savo suverenumą yra pagirtina, nes Lietuva, kilus iššūkiams suverenitetui, taip pat jį gintų. Visgi dabartinis rezoliucijos tekstas, A. Ažubalio nuomone, parengtas visiškai netinkamai.

„Manau, kad turėtume dėti daugiau pastangų, kad atsinaujintų dialogas tarp EK ir Lenkijos. O jei abi pusės tam pritartų, dialogas galėtų vykti ir platesniu formatu. Lietuvos interesas yra toks, kad panašių konfliktų tarp ES institucijų ir valstybių narių nekiltų apskritai“, – teigė politikas.