Pasaulyje brangsta viskas: ši banga kliudys ir Lietuvą

Dabar numatoma, kad biudžeto pajamos, įskaičius Europos Sąjungos ir kitas tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus net 5,1 procento didesnės, nei planuota anksčiau. Skirtumas išties nemenkas – 572,3 mln. eurų.

Be įplaukų iš užsienio, pajamos turėtų augti 0,7 proc. labiau, nei numatyta praėjusiais metais, iš viso 58,7 mln. eurų.

Šie skaičiai nėra laužti iš piršto, nes vien per pirmąjį šių metų ketvirtį į biudžetą suplaukė 7,8 proc., arba beveik 200 mln. eurų daugiau, nei buvo tikėtasi.

Svarbiausia, jog buvo viršyti tiek gyventojų pajamų (5,9 proc.), tiek akcizų (4,4 proc.), tiek pridėtinės vertės (10 proc.) mokesčių planai, nes tai liudija, kad Lietuvos ekonomika stabiliai auga.

Vis dėlto smarkiai išsipūs ir išlaidos – jos padidės 4,6 proc., arba 731,69 mln. eurų.

Didžioji dalis šios sumos bus skirta COVID-19 pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti: sveikatos apsaugos sritis papildomai sulauks 265,3 mln. eurų, socialinės apsaugos – 238,5 mln. eurų.

Vienas svarbiausių rodiklių – biudžeto deficitas – irgi augs 1,4 procentinio punkto daugiau, nei buvo planuota, – iš viso iki 8,4 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP).

Pakelta ir skolos kartelė – 2021-aisiais ketinama skolintis nebe 5,3 mlrd., bet 5,7 mlrd. eurų.

Todėl valstybės skola, šių metų pradžioje siekusi 47,3 proc. BVP, per metus turėtų užaugti iki 52,3 proc. BVP.

Paskelbus šiuos skaičius vėl pasigirdo ir rypaujančių balsų apie praskolintą Lietuvą, tačiau reikalai toli gražu ne tokie prasti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pirmiausia, pačios skolos tvarkymo išlaidos siekia vos 0,7 proc. BVP, ir tai yra mažiausias rodiklis nuo 1997 metų. Antra, skolinamasi kone už nulines palūkanas, o grąžinant šias paskolas dėl augančios ekonomikos ir didėjančios infliacijos pinigai bus gerokai nuvertėję.

Paties ūkio plėtra kol kas irgi įspūdinga: per pirmąjį ketvirtį BVP, nepaisant karantino ir kitokių suvaržymų, augo 1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo 13,3 proc. didesnis, toliau kyla ir atlyginimai, o darbdaviai, nepaisant 7,5 proc. siekiančio nedarbo lygio, registruoja daugybę laisvų darbo vietų, tik neretai nesuranda jiems tinkamų darbuotojų.

Bet tikriausiai būtų didžiulė klaida manyti, kad viskas einasi kaip sviestu patepta.

Pirmiausia pandemija nė iš tolo nėra pažabota, kol kas vos ima kvėpuoti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų verslas, aviacija ar kitos sritys.

Negana to, ta pati darbo rinkos statistika rodo, kad šalyje gausėja ilgalaikių bedarbių, o tai reiškia automatiškai užprogramuotas didesnes socialines išlaidas.

Lyg to būtų maža, kai kurie sektoriai (pavyzdžiui, krovinių gabenimo) jau susidūrė su kitokia problema: Lietuvoje nėra parengiama pakankamai vairuotojų, o vežėjų įmonės jau dabar išnaudojo 85 procentus užsieniečių įdarbinimo kvotų, numatytų šiems metams.

Nerimą jau turėtų kelti ir infliacija, kuri pastaruosius du mėnesius augo kone po procentą. Jeigu tokia tendencija išsilaikytų, pasirodytų ekonomikos perkaitimo požymių.

O pinigų, kuriuos galima leisti vartojimui, yra per akis – juk vien gyventojų indėliai išaugo kone iki 19 mlrd. eurų.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad ekonomiką per keletą metų tiesiogiai turėtų pasiekti didesnė nei 2 mlrd. eurų injekcija iš ES Atsigavimo fondo.

Žinoma, lieka pasaulinės tendencijos. Sunku tikėtis, kad jau šiais metais centriniai bankai pastebimiau imtų kelti bazines palūkanų normas, tačiau kylant ekonomikai ir augant infliacijai anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai nutiks.

Tuomet daugiau mokės ir būsto paskolų gavėjai – jiems liks mažiau pinigų vartojimui, ir pati valstybė, nes tikrai pakils skolinimosi kaina.

Pastaruosius metus šalies ekonomikos lokomotyvas, kaip jau įprasta, buvo eksportas. Tačiau pramonės įmonės taip pat turi problemų.

Tarkime, atlyginimai auga kone kas mėnesį, nes to tikisi tinkamos kvalifikacijos darbuotojai, o darbo našumas kyla kelis kartus sparčiau. Natūralu, kad dėl to brangsta produkcija ir dalis jos gali tapti nebekonkurencinga užsienio rinkose.

Gamintojams nerimą kelia ir pasaulyje susidaręs įvairių žaliavų deficitas, taip pat pašokusios jų kainos. Brangsta viskas – nuo įvairiausių metalų iki puslaidininkių, kurių stygius kitose valstybėse jau verčia eiti į prastovas net automobilių gamyklas.

Tikėtis, kad ši banga nekliudys Lietuvos, būtų pernelyg naivu.

Trečia, kol kas neaišku, kaip užsitęsusį karantiną atlaikys daugelis įmonių, ypač smulkiųjų ar vidutinių. Juk, pavyzdžiui, net pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje naujų bankroto bylų kovo mėnesį buvo 37 proc. daugiau nei prieš metus.

Vis dėlto kol kas ekonomikoje vyrauja santūrus optimizmas. O tai atriša rankas ir valdžiai didinti biudžeto išlaidas bei pajamas.

Tačiau svarbiausia – nepamesti galvos ir išlaikyti saiką tiek skolinantis, tiek dalijant pinigus.