Rusijai – NATO įspėjimas: Kremlius atsakė kaltinimais ir grasinimais

Spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba J. Stoltenbergas sakė, kad „NATO palaiko Ukrainą“, ir pridūrė, kad Rusijos veiksmai yra „nepagrįsti, nepaaiškinami ir kelia didelį susirūpinimą“.

Pastaruoju metu dažniau pažeidinėjamas ugnies nutraukimo režimas Rytų Ukrainoje, kur 2014 m., Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, kilo Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų konfliktas.

J. Stoltenbergas dabartinį Rusijos kariuomenės telkimą pavadino didžiausiu nuo 2014 m.

Rusija prie Ukrainos sienų perkėlė tūkstančius kovai parengtų karių; tai didžiausias rusų karių sutelkimas nuo neteisėtos Krymo aneksijos 2014-aisiais.

"Pastarosiomis dienomis Rytų Ukrainoje žuvo keli ukrainiečių kariai“, – sakė jis.

D. Kuleba savo ruožtu pareiškė, kad Ukraina ir jos partnerės Vakaruose dabar yra geriau pasirengusios nei prieš septynerius metus.

„Jei Maskva imtųsi kokių nors neapgalvotų žingsnių ar pradėtų naują smurto spiralę, tai brangiai atsieitų visomis prasmėmis“, – sakė D. Kuleba.

J. Stoltenbergas Rusijos kariuomenės telkimą trečiadienį taip pat aptars su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

„Rusija privalo nutraukti šį kariuomenės telkimą Ukrainoje ir aplink ją, sustabdyti savo provokacijas ir nedelsdama deeskaluoti [padėtį]“, – pabrėžė NATO vadovas.

rTradicinis atsakymas kaltinimais

Maskva antradienį apkaltino JAV ir kitas NATO nares verčiant Ukrainą „parako statine“, Vakarams skambinant pavojaus varpais dėl šios šalies pasienyje telkiamų Rusijos karių.

„JAV ir kitos NATO šalys tyčia verčia Ukrainą parako statine“, – pareiškė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Jo teigimu, Vakarų valstybės didina ginklų tiekimą į Ukrainą.

Susirėmimai tarp ukrainiečių pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis intensyvėja, nepaisant pernai paskelbtų paliaubų.

Regione suintensyvėjus smurtui, Rusija ėmė telkti pasienyje karius, sukeldama nuogąstavimų, kad jau kelerius metus rusenantis konfliktas Ukrainos rytuose, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, peraugs į visuotinį karą.

„Jei bus kokių nors paaštrėjimų, žinoma, padarysime viską, kad užtikrintume savo bei savo piliečių saugumą, kad ir kur jie bebūtų“, – pažymėjo S. Riabkovas.

„Tačiau Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose bus visiškai atsakingi už hipotetinio paaštrėjimo pasekmes“, – pridūrė viceministras.

Toliau žūsta ukrainiečiai

Antradienio rytą netoli Majorskės kaimo, esančio maždaug už 35 km į šiaurę nuo separatistų tvirtovės Donecko, žuvo vienas Ukrainos karys, o dar du buvo sužeisti, dronui numetus granatų ant Kijevui lojalių pajėgų pozicijų, pranešė ginkluotosios pajėgos.

Nuo šių metų pradžios konfliktas nusinešė jau 29 Ukrainos karių gyvybes, tuo metu per visus 2020 m. jų žuvo 50.

Ukraina kaltina milžinišką kaimynę Rusiją telkiant tūkstančius karių prie savo rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme.

Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad rusų karių šalia Ukrainos sienos dabar dislokuota daugiau nei bet kuriuo metu nuo 2014 m., kai įsiplieskė konfliktas Maskvai užėmus Krymo pusiasalį.

Kariuomenės manevrų neneigiantis Kremlius pareiškė neketinantis kariauti su Ukraina, bet pabrėžė, kad „neliks abejingas“ dėl rusakalbių likimo konflikto draskomame regione.