Notarine tvarka patvirtintą civilinę sąjungą siūloma registruoti Vedybų sutarčių registre

Tokį pasiūlymą  Civilinės sąjungos įstatymo projektui įregistravęs Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sako, kad bendras pareiškimas dėl civilinės sąjungos šiuo atveju galėtų galioti nuo jo patvirtinimo momento, o VSR šis faktas būtų tik išviešinamas.

Iš VSR duomenys būtų perduodami į Gyventojų registrą (GR), kuriame prie konkretaus asmens būtų įrašoma apie jo sudarytą civilinę sąjungą.

Anot V. Mitalo, duomenų gavėjai, kuriems reikėtų patikrinti faktą apie civilinę sąjungą, galėtų gauti jungtinį GR ir VSR išrašą su išsamiais duomenimis.

Įstatyme siūloma numatyti, kad civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis galėtų būti panaudotas tik jei Vedybų sutarčių registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo.

Pasiūlymo autorius V. Mitalas mano, kad notarine tvarka patvirtintas bendras pareiškimas dėl civilinės sąjungos įregistravimo teoriškai galėtų būti registruojamas Gyventojų registre ( GR), tačiau techniniu aspektu ši alternatyva yra, jo teigimu,  pati sunkiausia.

„Tai ilgai užtruktų laiko prasme ir reikėtų nemažai papildomų biudžeto lėšų. Nebūtų suspėta iki nurodyto projekto įsigaliojimo termino, t. y. 2023 m. sausio 1 d.

Šiuo atveju reikėtų iš esmės plėsti Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos (MGVDIS) apimtį. Šiuo metu per šią sistemą registruojami civilinės būklės aktai, sudarant civilinės būklės akto įrašą.

Pagrindinė problema – GR technine prasme pritaikytas skirtingos lyties asmenims. Skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos atvejams registracija galėtų būti įgyvendinama paprastai, bet negalėtų būti realizuojama tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos atvejais – tam reikėtų esminių techninių pakeitimų“,– sako V. Mitalas.

Jis pažymi, kad GR modernizavimo II etapas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos ( ES) lėšų, todėl naujų funkcionalumų įtraukimas šiuo metu yra negalimas.

„Projektas baigiamas 2023 m. balandžio mėn. ir 5 metus po šio termino nustatytas įsipareigojimas palaikyti sukurtus funkcionalumus, todėl jų palaikymas ir šalia kūrimas naujo sudėtingo funkcionalumo nebūtų racionalus sprendimas“,– sako V. Mitalas.

Civilinę sąjungą registravęs asmuo negalėtų būti laikomas nei „našliu“, nei „išsiskyrusiu asmeniu“

V. Mitalas taip pat siūlo papildyti Civilinės sąjungos įstatymą nuostata, kad civilinę sąjungą registravęs asmuo negali būti laikomas nei „našliu“, nei „išsiskyrusiu asmeniu“.

„Tuo atveju, kai asmuo buvo sudaręs santuoką ir jo sutuoktinis miršta arba sutuoktiniai išsiskiria, GR prie duomenų apie tokio asmens šeiminę padėtį yra nurodoma „našlys“ arba „išsiskyręs“.

Šis faktas yra pagrindas gauti socialines išmokas. Manytina, kad tokiam asmeniui registravus civilinę sąjungą, toks asmuo neturėtų būtų laikomas nei „našliu“, nei „išsiskyrusiu“ ir neturėtų pretenduoti į atitinkamas socialines išmokas“, – savo pasiūlymą aiškina V. Mitalas.

Įstatyme jis siūlo numatyti aiškias procedūras dėl civilinės sąjungos registravimo, įsigaliojimo, apskaitos ir pabaigos fakto registravimo.

 V. Mitalas siūlo numatyti, kad „civilinė sąjunga pasibaigia, kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką“.

Partneriams tarpusavyje sudarius santuoką arba vienam iš partnerių mirus, gyventojų registro duomenys apie santuokos sudarymą ar partnerio mirtį būtų perduodami Vedybų sutarčių registrui ir jų pagrindu įregistruojamas civilinės sąjungos pabaigos faktas.

Duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis pateiktų teismas.

Projektas taip pat numato, kad „duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo arba susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu įregistruota civilinė sąjunga buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu – teismas“.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateiktų duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimą Vedybų sutarčių registrui.

Duomenys apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą būtų  įrašomi Vedybų sutarčių registre.

Pasiūlymą Seime svarstomam įstatymo projektui V. Mitalas pateikė, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto.

Joje nurodoma, kad „vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir Civilinio kodekso nuostatomis, projekte turi būti nurodoma civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija, registras, registruojantis civilinę sąjungą“.

Pasak Seimo teisininkų, projekte turėtų būti kalbama ne tik apie duomenų apie civilinės sąjungos įrašymą į tam tikrą registrą, o apie konkrečią ir aiškią civilinės sąjungos įregistravimo procedūrą.

ELTA primena, kad šių metų  gegužės 26 d. Seimas pradėjo svarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti santuokos nesudariusių, bendrą gyvenimą kuriančių asmenų – partnerių – teisių ir teisėtų interesų apsaugą, reglamentuoti šių asmenų tarpusavio pareigas.

Įstatymo projektu būtų reglamentuotas partnerių turto teisinis režimas, paveldėjimo teisė, atstovimo ir veikimo kito partnerio vardu teisė.

Už Civilinės sąjungos įstatymo projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš − 49, susilaikė 6 parlamentarai.

Seimas po pateikimo taip pat pritarė Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo pristatytiems Civilinio kodekso pakeitimams, kuriais siekiama reglamentuoti asmens teisės į artimą ryšį pripažinimą.

Jame siūloma įtvirtinti, kad artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.

Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Seimo plenariniame posėdyje šiuos klausimus planuojama svarstyti birželio 21 d.