Net lietuviška produkcija pas kaimynus kainuoja pigiau
Nors pastariesiems jokios lengvatos Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, netaikomos, kai kurie produktai pigesni keliolika centų, o kai kurie - net po keliasdešimt procentų.
Maloniai nustebino
Įdomia patirtimi iš kelionės į Latviją su „Vakaro žiniomis" pasidalino vilnietis Deimantas, kuris rugpjūčio pradžioje per atostogas ilsėjosi tėvų sodyboje Rokiškio rajone.
Vieną dieną jis su broliu automobiliu nuvažiavo apsipirkti į Neretą - maždaug 1,5 tūkst. gyventojų turintį Latvijos miestelį, esantį už 5 km nuo Lietuvos sienos. Neretą pasirinko, nes ji - gerokai arčiau nei Rokiškis: pastarasis nuo sodybos nutolęs apie 22 km.
„Tai, kad Neretoje alkoholis gerokai pigesnis - nenuostabu, nes svaigalams taikomi mažesni akcizai. Tačiau vis tiek kainų skirtumas apstulbino.
Pavyzdžiui, degtinės puslitris tiek Neretos parduotuvėje „Aibė", tiek parduotuvėje „Top!" kainuoja nuo 5,79 euro. Pabandykite tokias kainas rasti Lietuvoje.
Nenoriu reklamuoti konkrečių alaus rūšių, tačiau gero 5,5 proc. stiprumo alaus Latvijoje nusipirkome po 99 centus už pusės litro talpos butelį, o litrinis 5,8 proc. stiprumo alaus butelis kainavo 1,35 euro.
Dar labiau nustebino, kad kilogramas agurkų ten kainavo vos 90 centų, kai tuo pačiu metu Lietuvoje kainavo po 1,59-1,99 euro.
Pomidorai Latvijoje taip pat maždaug trečdaliu pigesni. Tačiau pardavėja paaiškėjo, kad vaisiams, uogoms ir daržovėms Latvijoje taikomas 5 proc. PVM tarifas", - pasakojo ponas Deimantas.
Tai bent varškės pigumas
Tačiau labiausiai jį šokiravo latviškos pieno produktų kainos. Ypač varškės. Parduotuvėje „Top!" kilogramas 9 proc. riebumo varškės kainavo 4,49 euro, kai Rokiškyje rytojaus dieną skaitytojas pamatė kone dvigubai didesnes kainas - nuo 7,09 euro už kilogramą.
Bet visų juokingiausias dalykas - „Rokiškio sūrio" pienas „Naminis" (2,5 proc. riebumo) Neretos „Top!" kainavo 1,25 euro, kai rytojaus dieną apsilankęs Rokiškio „Maxima" parduotuvėje ponas Deimantas analogišką pieną matė už 1,39 cento. Beje, skaitytojas pateikė ir tai įrodančią filmuotą medžiagą, taip pat pirkimo čekius - kad įrodytų, jog neišsigalvoja.
„Didelį įspūdį padarė ir tai, kad Neretoje prie minėtų dviejų parduotuvėlių kone kas antras automobilis - lietuviškais numeriais.
O ir pardavėjos, išgirdusios, kad žmonės sveikinasi lietuviškai, bendrauja lietuviškai. Beje, kad nebereikėtų važiuoti į Rokiškį, tuo pačiu Latvijoje nusipirkome ir kitų maisto prekių, nors jų kainos nuo lietuviškų ir nesiskyrė", - pasakojo ponas Deimantas.
Godesni pardavėjai
„Rokiškio sūrio" pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Antanas Trumpa „Vakaro žinias" užtikrino, kad mažesnes pieno kainas Latvijoje nulemia ne PVM, nes jis tiek pas mus, tiek pas kaimynus pieno produkcijai yra 21 proc.
„Iš mūsų gamyklos produkcija išeina tokios pat kainos - ar parduodame Neretai, ar Rokiškio „Maximai", ar kitokio tinklo parduotuvei.
Tik Lietuvos prekybininkai parduotuvėje užsideda didesnius antkainius nei Latvijos. Valstybiniai mokesčiai pienui abiejose valstybėse yra vienodi", - paaiškino A.Trumpa.
Pasak jo, kuo tolesnis atstumas, tuo brangiau kainuoja produkciją pristatyti. Tiesa, „Rokiškio sūris" ne visada pats produkciją pristato pardavėjams - kai kurie patys išsiveža.
„Transportavimo kaina paskui įskaičiuojama į galutinę produkcijos kainą", - teigė rokiškėnas.
Sunku būti patriotu
Logiškai mąstant, Neretoje pienas turėtų būti brangesnis, nes vežti toliau nei į Rokiškį.
Juolab kad „Akropoliu" rokiškėnų „pakrikštyta" didžiausia jau minėta miesto „Maxima" parduotuvė yra vos už kelių šimtų metrų nuo „Rokiškio sūrio" gamyklos. A.Trumpa ir vėl viską suvedė į prekybininkų antkainius bei paaiškino, kad „Rokiškio sūris" Rokiškyje gamina tik sūrius, pieną gamina Utenoje - yra tenykštės gamyklos savininkas.
O štai iš ūkininkų bendrovė pieną supirkinėja už sutartinę kainą, kuri nepriklauso nuo atstumo iki gamyklos.
„Mokame tiek, kiek susiderame, transportavimo kaštus padengiame patys, nesvarbu, ar vežamės iš pajūrio, ar iš aplinkinių rajonų.
Bet jei nesusiderame tiek, kad nepatirtume nuostolių, tai ir neperkame", - aiškino A.Trumpa, pridurdamas, kad „Rokiškio sūris šiuo metu už toną pieno moka vidutiniškai 307 eurus.
Verslininkas nesistebi, kad Neretoje kone kas antras automobilis - lietuviškais numeriais.
„Jei ten ir pieno produktai pigesni, ir daržovės, ir alkoholis, o tu gyveni netoli sienos - tai ir važiuoji ten apsipirkti. Joks patriotizmas čia nesuveiks.
Juo labiau kad sunku būti patriotu, kai mūsų prekybininkai taiko tokius antkainius", - akcentavo verslininkas.
Be to, kaip pastebėjo A.Trumpa, ar žmogus „Rokiškio sūrio" pieną pirks Neretoje, ar Rokiškyje, bendrovė gaus tokią pat naudą. Tik mokesčiai perkant Neretoje nukeliaus į Latvijos biudžetą.
Kalta oligopolija
Finansų analitikas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas bandė spėti, kad „Rokiškio sūris", konkuruodamas eksporto rinkoje, užsieniui produkciją tiekia pigiau konkuruodamas kainomis.
„Savai rinkai turbūt taiko kitokią kainodarą - didesnes kainas. Tai - mano vienintelis paaiškinimas. Turbūt Latvijoje bendrovė mato perspektyvą. O Lietuvoje veikiausiai nejaučia spaudimo mažinti kainas.
Aišku, galutiniam vartotojui galutinės kainos priklauso ir nuo prekybininkų. Lietuvoje jie didesnius antkainius turbūt užsideda dėl mažesnės konkurencijos", - svarstė S.Jakeliūnas.
Kadangi jis į Europos Parlamentą pateko kaip „valstiečių", pasisakančių už aktyvią antialkoholinę politiką, atstovas, sako negalintis pritarti akcizų alkoholiui Lietuvoje sumažinimui. Nors ir pritaria, kad būtent dėl mažesnių akcizų svaigalai Latvijoje gerokai pigesni nei Lietuvoje, todėl pasienio gyventojai ten važiuoja apsipirkinėti.
„Į planus didinti akcizus degalams žiūriu kritiškai. Juos kaip tik reikia mažinti iki minimalaus ES lygio. Tai padarius sumažėtų ir kitos kainos, nes į kainodarą įtraukiamos ir transportavimo išlaidos.
Dėl alkoholio - kaip „valstiečių" atstovas negaliu palaikyti akcizų jiems mažinimo, nes alkoholis - ydingas produktas.
O kalbant apie neydingus produktus - reikėtų akcizais lygintis su kaimyninėmis šalimis, kad gyventojai nevažiuotų apsipirkinėti kitur ir ten nepaliktų pinigų.
Deja, iš valdžios pusės nematyti jokių pastangų ką nors keisti, o ir vartotojų teisių gynimo institucijos pas mus labai silpnos, prekyboje egzistuoja oligopolija, kuri leidžia laikyti aukštas kainas", - „Vakaro žinioms" reziumavo S.Jakeliūnas.
Komentuoja ekonomistas, ekspremjeras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS:
„Kodėl analogiška lietuviška produkcija Lietuvoje yra brangesnė nei Latvijoje, atsakyti vienu sakiniu neįmanoma. Tačiau jei paanalizuotume vykdomą socialinę politiką, matytume, kad Lietuvoje gerokai labiau nei Latvijoje didinamos socialinės išlaidos.
Taip pat jei palygintume minimalios algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio augimą, matytume, kad viskas Lietuvoje didinama daug sparčiau nei Latvijoje - todėl ir darbo užmokestis, vienos valandos darbo sąnaudos pas mus auga daug sparčiau.
Savo ruožtu tokiu atveju algas kelti turėjo ir prekybininkai, todėl jie padidino savo maržą galutinėje produktų kainoje. Būtų logiška, kad ir gamintojai didintų kainas, nes ir jie algas didino.
Nenoriu minėti įmonės pavadinimo, tačiau, pavyzdžiui, Marijampolės regione veikianti įmonė, gaminanti ledus, dirba keturiomis pamainomis, moka minimalias algas, o ji kasmet didėja ir tai daro įtaką ledų kainai", - „Vakaro žinioms" dėstė A.Butkevičius.
Pasak jo, Lietuva iš visų ES šalių pastaruoju metu įvykdė didžiausią pinigų emisiją - per dvejus metus pinigų kiekis rinkoje išaugo 36-37 proc., kai visoje ES - 17 proc.
„Jei tie pinigai būtų nuėję į gamybą, investicijas, būtų davę grąžą, bet didžioji dalis nenuėjo. Didėjant pinigų kiekiui žmonių perkamoji alga yra didesnė, todėl prekybininkai tuo naudojasi didindami kainas.
Tuo galima paaiškinti faktą, kad ta pati lietuviška pieno produkcija Latvijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje.
Kai kurios kitos prekės, pavyzdžiui, vaisiai ar daržovės, Latvijoje pigesnės dėl mažesnio PVM, alkoholis - dėl mažesnių akcizų.
Kai aš buvau premjeras, bandėme akcizus tabakui ir alkoholiui taikyti panašius kaip kaimyninėse šalyse - kad žmonės nevažiuotų pirkti į užsienį, nes pirkdami pigesnes akcizines prekes jie tuo pačiu perka ir kitas prekes.
Be to, labai negražu, kai pasienyje atsidaro lenkiškos ar latviškos parduotuvės, o lietuviai ten važiuoja ir perka. Bei palieka pinigus", - kalbėjo A.Butkevičius.
Faktai
Lietuvos Vyriausybės tinklalapyje skelbiama, kad kaimyninėje Lenkijoje, kur standartinis PVM tarifas yra ne 21 proc., kaip pas mus, o 23 proc., kai kuriems maisto produktams taikomas lengvatinis PVM tarifas: 5 proc. - duonai, mėsai, šviežiems vaisiams ir daržovėms, pieno produktams; 8 proc. - šviežiems citrusiniams vaisiai, riešutams, konservuotiems vaisiams ir iš vaisių pagamintiems produktams, kai kuriems konditerijos gaminiams. O štai saldainiams, alkoholiui, mineraliniam vandeniui taikomas standartinis 23 proc. tarifas.
Latvijoje standartinis PVM tarifas yra 21 proc. Lengvatiniu 5 proc. tarifu apmokestinti švieži vaisiai, uogos ir daržovės, išvardyti įstatymo priede (nurodytos 64 rūšys, pvz.: obuoliai, aronijos, vyšnios, bulvės, morkos, pomidorai, pupelės, salierai, svogūnai, moliūgai ir t.t.), 12 proc. - kūdikių maistas.
Rašyti komentarą