A. Lukašenka

Lukašenka pagrasino branduoliniu karu

(2)

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Vakarai bando sukelti karą, bet jeigu karas prasidės, jis bus branduolinis, nes į konfliktą bus įtraukta NATO ir Rusija. Šie žodžiai nuskambėjo BBC korespondentui Stevenui Rosenbergui duoto interviu metu.





 

Pokalbio vaizdo įrašo ištrauka pasirodė „Telegram“ kanale „Pul pervogo“.

A. Lukašenka sakė esą Vakarai dar neatsiskaitė su baltarusių tauta net už tuos nuostolius, kuriuos ji patyrė per Antrąjį pasaulinį karą, bet jau bando pradėti naują „karelį“.

„Jūs iki šiol privalote mums melstis. Melstis, nes mes kariavome prieš fašizmą. Buvome jūsų koalicijos dalis, pamenate?

Ar prisimenate dieduką, kuris visą laiką rūkė cigarą [turimas omenyje Winstonas Churchillis], ir mūsiškį – su pypke [turimas omenyje Josifas Stalinas].

Neprisimenate? Jūs su baltarusių tauta dar neišsiaiškinote dėl Antrojo pasaulinio karo, neatsiskaitėte už mūsų patirtus nuostolius.

Dar nepraėjo nė 100 metų nuo karo pradžios, o jūs vėl veržiatės pas mus ir bandote sukelti naują karelį. Juk suprantate, kad prasidėjus karui Baltarusijoje bus įtraukta NATO ir Rusija. Karas bus branduolinis“, – patikino jis.

Archyvų nuotr.

Aliaksandras Lukašenka © Stopkadras

A. Lukašenka taip pat aiškino neva Baltarusija visada stengėsi gyventi taikiai su kaimyninėmis šalimis.

„Nejaugi organizavau peštynes pasienyje su lenkais, latviais, lietuviais ar ukrainiečiais? Niekada. Čia [Nepriklausomybės rūmuose] viršūnių susitikimas „Normandijos ketverto“ formatu dėl Ukrainos [įvyko] ir čia buvo nutrauktas karas.

Padarėme viską“, – pabrėžė Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis.

Tame pačiame interviu BBC A. Lukašenka sakė, jog „visiškai tikėtina“, kad jo pajėgos padėjo migrantams patekti į Lenkiją, bet neigė, kad jie buvo kviečiami čia atvykti.

„Manau, kad tai visiškai tikėtina. Mes esame slavai. Mes turime širdį. Mūsų kariai žino, kad migrantai keliauja į Vokietiją. Galbūt kažkas jiems padėjo. Aš to net nenagrinėsiu“, – sakė jis.

Tačiau jis neigė kvietęs į Baltarusiją atvykti tūkstančius migrantų, kad išprovokuotų krizę pasienyje.

„Aš jiems pasakiau, kad pasienyje migrantų nesuiminėsiu, nelaikysiu jų prie sienos, ir jei nuo šiol jie toliau čia vyks, aš jų nestabdysiu, nes jie vyksta ne į mano šalį, jie vyksta į jūsų šalį.

Štai ką turiu galvoje. Tačiau aš jų čia nekviečiau. Ir jei atvirai, nenoriu, kad jie keliautų per Baltarusiją“, – tikino A Lukašenka.

ES kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą sąmoningai pakursčius migrantų krizę pasienyje keršijant už Bendrijos sankcijas jo režimui. Minskas šiuos kaltinimus griežtai neigia ir kritikuoja ES už tai, kad ji nepriima į ją norinčių patekti migrantų.

Lenkijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė, kad Baltarusija pakeitė hibridinės atakos taktiką ir dabar mažesnes migrantų grupes nukreipia daugelyje vietų prie ES išorės sienų, informuoja AFP.

Lenkijos pasieniečiai pranešė apie naujus migrantų bandymus neteisėtai patekti į šalį. Keliose grupėse buvo dešimtys migrantų, tačiau taip pat buvo ir viena didelė 200 migrantų grupė, o jie buvo apsiginklavę akmenimis ir ašarinėmis dujomis.

„Turime būti pasirengę tam, kad ši problema tęsis mėnesius. Net neabejoju, kad taip ir bus“, – Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė radijo stočiai RMF FM.

„Dabar migrantai ir Baltarusijos pajėgos naudoja šiek tiek kitokį metodą. Mažesnės žmonių grupės bando pereiti sieną daugelyje vietų“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, nėra jokių abejonių, kad šioms atakoms vadovauja Baltarusijos tarnybos.

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį pareiškė, kad dėl migracijos krizės jo vyriausybė yra pasirengusi sugriežtinti sankcijas Baltarusijai, įskaitant sienos kirtimo punktų uždarymą, kad būtų sustabdytas krovinių gabenimas per kaimyninę šalį.

„Lenkija akis į akį susidūrė su naujo tipo karu, kuriame kaip ginklai naudojami ir migrantai, ir melaginga informacija. Žmonės iš Artimųjų Rytų naudojami kaip gyvasis skydas, dirbtinai išpučiama energetinė krizė.

Tai hibridinis karas, spaudimas rytinei ES sienai auga“, – spaudos konferencijoje Taline sakė M. Morawieckis.

Jam ypač nerimą kelia situacija pasienyje su Baltarusija, kur, anot Lenkijos premjero, „baltarusių kariuomenės veikla gali lemti situacijos paaštrėjimą“.

„Esame pasirengę viskam. Esame pasirengę ir sankcijų griežtinimui, sienos kirtimo punktų uždarymui, kad nebūtų galimybės gabenti tranzitinius krovinius“, – pabrėžė M. Morawieckis.

Anot jo, Baltarusijos valdžia vis dar trukdo pasienyje esantiems Irako ir kitų Artimųjų Rytų šalių piliečiams grįžti į tėvynę, o kariškiai ragina peiliais pulti Lenkijos pasieniečius.

„Vis dažniau galvojame apie griežtesnių sankcijų įvedimą, galvojame apie tai, kad privalome uždaryti sieną su Baltarusija iš Lenkijos pusės. Tačiau tuo pat metu turime tam tikras taisykles ir turime eiti į priekį, griežtindami savo sankcijas etapais, norime suteikti [Aliaksandrui] Lukašenkai galimybę organizuoti žmonių sugrįžimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.

Archyvų nuotr.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos ir Baltijos šalių pašonėje „vyksta kova, kurioje Baltarusijos žmonės kovoja vardan demokratinių vertybių, matome, kad represijos Baltarusijoje vis dar vyksta ir jos stiprėja“.

„Ten yra politinių kalinių, žmonės kankinami, represuojami, o Lukašenkos režimas taiko labai žiaurius metodus“, – sako M. Morawieckis.

Pasak jo, Lenkija yra pasirengusi imtis diplomatinių žingsnių, kad apribotų tolesnę migraciją iš Irako ir kitų Artimųjų Rytų šalių, iš kur migrantai atvyksta į Baltarusiją, ir paragino Europos Sąjungą „susitelkti į tokius prioritetus kaip rytinės sienos saugumas, energetinė krizė, gamtinių dujų krizė. taip pat visas rizikas ir grėsmes, susijusias su [dujotiekio] „Nord Stream 2“ paleidimu, nes tai suteiks Rusijai papildomų galimybių šantažui“.

M. Morawieckis pažymėjo, kad sekmadienį vykusių derybų su Estijos premjere metu turėjo galimybę aptarti šį klausimą.

„Akivaizdu, kad laikomės tos pačios nuomonės kaip ir Estijos ministrė pirmininkė, labai aiškiai suprantame pavojus.

Esame priešakyje, kai kalbame apie energetinę grėsmę, gamtinių dujų prieinamumą ir karinę grėsmę. Estijos teritoriniam vientisumui iškilusi grėsmė, ir turime reaguoti bei laikytis solidarumo principo.

Turime stiprinti savo buvimą prie rytinės Europos Sąjungos ir NATO sienos“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.

Savo ruožtu Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, kalbėjusi toje pačioje spaudos konferencijoje, palaikė Lenkijos kolegą dėl sankcijų griežtinimo.

„Situacija prie Lenkijos sienų išlieka itin įtempta, o migrantų spaudimas tampa vis agresyvesnis.

Svarbu skubiai įvesti naujas ir griežtas sankcijas Baltarusijai, taip pat būtina sustabdyti skrydžius iš šalių, iš kur į ES pasienį atvyksta migrantai“, – sakė ji.

Archyvų nuotr.

Lukašenka pagrasino branduoliniu karu
Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder