Lietuvos teismai sprendžia nelengvą klausimą: ar savęs fotografavimas / filmavimas – pornografijos gamyba?

Kartu sprendžiamas ir kitas klausimas, kuris aktualus gali būti ne tik turintiems antrąsias puses ar simpatijas – ar telefonu nufilmuotas ar nufotografuotas savo kūnas, lytiniai organai gali būti laikomi pornografija, o toks „menininkas“ – pornografijos kūrėju, taigi ir nusikaltėliu?

Sekant dabartinę teismų praktiką, tikėtina, kad, jei jūsų telefone ar kitur kokiomis nors aplinkybėmis bus aptikta intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų, galite papulti baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šiomis dienomis galėjo tarti galutinį žodį, kuriuo buvo galima suformuoti praktiką, ar savo intymių nuotraukų siuntinėjimas internete yra pornografijos platinimas, ar visgi tik dviejų žmonių asmeninis, intymus reikalas.

Tačiau LAT grąžino bylą, kurioje sprendžiamas šis klausimas, pakartotinai nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Pastarojoje byloje nagrinėjama Telšių rajono gyventojos istorija, apie kurią Alfa.lt pirmąkart rašė dar praėjusią liepą. Moteris į teisėsaugos akiratį pateko, kai prieš keletą metų feisbuke susipažino su vyru ir ėmė su juo susirašinėti.

Bendravimas nebuvo labai platoniškas – pora tarpusavyje siuntinėjo intymias nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose buvo įamžinę savo nuogybes, masturbacijos procesą.

Nors tokia medžiaga dalijosi du suaugę žmonės ir tai būtų galima laikyti jų privačiu reikalu, teisėsaugai pasirodė kitaip – paaiškėjus, kad feisbuke siuntinėjama erotinio pobūdžio medžiaga (dažniausiai feisbukas pats tikrina siunčiamos informacijos turinį, o gautus duomenis per JAV organizacijas perduoda Lietuvos kriminalinės policijos biurui), pareigūnai rimtai ėmėsi lietuvės.

Atlikus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad nuo 2019 m. gegužės iki 2019 m. pabaigos Žemaitijos gyventoja telefonu nufilmavo 10 vaizdo įrašų ir padarė 12 nuotraukų, taip įamžino savo nuogybes ir žaidimus su savimi, šiuos failus per feisbuką nusiuntė susirašinėjimų draugui.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta moteris savo kaltę pripažino ir nurodė, kad feisbuke, susipažinusi su vyriškiu, apsikeitė su juo erotinėmis nuotraukomis, kuriose buvo nufotografuoti lytiniai organai, masturbacija.

Anot moters, susirašinėjimo draugas norėjo daugiau nuotraukų ir pradėjo grasinti, kad, jeigu ji nesiųs daugiau nuotraukų, jis turimas nuotraukas paviešins internete.

Tiesa, moteris pripažino, kad išties nesitikėjo, kad internetinis draugas būtų taip pasielgęs.

Tai pornografija ar ne?

Kadangi žemaitė savo kaltę pripažino, teisėjams kaip ir neliko nieko kito, kaip tik ją nuteisti.

Taip Telšių apylinkės teismas ir padarė – 2021 m. kovą skyrė moteriai 1,2 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti planšetinį kompiuterį, kuriuo buvo daromos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Tokia bausmė prokurorams pasirodė švelnoka, todėl jie kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Apeliaciniu skundu buvo prašoma baudą pakeisti pusmečiu laisvės apribojimo ir dar skirti 80 valandų viešųjų darbų.

O Šiauliuose visa ši istorija pasisuko gan netikėtu kampu.

Skundą išnagrinėję Šiaulių apygardos teismo teisėjai Virginija Žindulienė, Nerijus Masiulis ir Laisvydas Zederštremas priėmė sprendimą, kurio nė viena iš pusių nei prašė, nei tikėjosi – teisėjų kolegija pažvelgė į šią istoriją ne per teisės aktų subtilybes, bet per žmoniškumo prizmę.

Teisėjai nusprendė prokuroro skundą atmesti, tačiau kartu Telšių apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį.

Toks sprendimas jau savaime kelia klausimų, mat yra įprasta, kad apeliacinėje instancijoje byla nagrinėjama tiek, kiek prašoma skunduose.

Tačiau teisėjai pabrėžė, kad turi ir kitą pareigą – užtikrinti, kad neteisėti nuosprendžiai būtų panaikinti.

„Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. [...] nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrinamas tik apeliacinio skundo ribose, tačiau apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami“, – rašoma šios bylos nuosprendyje.

Teisėjų vertinimu, intymiu susirašinėjimu užsiėmė du pilnamečiai asmenys ir, nors formaliai padaryta veikla ir atitinka pornografijos platinimą, iš esmės, kaip rašoma nuosprendyje, „šią išskirtinai asmeninio pobūdžio informaciją (moteris) siuntė tik (draugo) asmeniniam naudojimui, taip su pastaruoju flirtuodama“.

Moterį išteisinę teisėjai taip pat nurodė grąžinti išteisintajai jos planšetinį kompiuterį, kuris taip išvengė sunaikinimo.

Viename teisme savęs fotografavimas – jau pornografija

Po tokio nuosprendžio rezultatas liko visiškai neaiškus: vienas teismas įžvelgė pornografijos platinimą, kitas čia nematė nieko, kas būtų verta baudžiamosios atsakomybės.

Esant tokiai situacijai, prokurorams teliko kreiptis į paskutinę instanciją – LAT. Prokuratūra taip ir pasielgė – Aukščiausiajame Teisme buvo gautas paties Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus vardu pateiktas kasacinis skundas, kuriuo prašyta maištingą šiauliečių nuosprendį panaikinti ir sugrąžinti bylą į Šiaulių apygardos teismą, kad šis ją išnagrinėtų dar kartą.

Prokuroras Justas Laucius. Edvard Blaževič Alfa.lt

Kasaciniame skunde prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kas nuo pat pradžių kėlė klausimų – kad nagrinėdami bylą šiauliečiai peržengė apeliacinio skundo ribas ir taip iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Kitas prokurorams užkliuvęs dalykas – kad Šiaulių apygardos teismas nustatė, jog žemaitės padarytų vaizdo įrašų ir nuotraukų siuntimas nėra pornografijos gamyba ir platinimas, tik flirtas tarp dviejų žmonių.

J. Lauciaus pateiktame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau anksčiau vienoje byloje buvo konstatavęs, jog nebūtina filmuoti ar fotografuoti kito žmogaus gaminant pornografiją – savęs filmavimas ar fotografavimas taip pat yra pornografijos gamyba.

Todėl Šiauliuose moters naudai pasitarnavęs argumentas, kad teisiamoji ne šiaip filmavo ar fotografavo kitą asmenį, o įamžino tik save, neturi teisinės reikšmės.

Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai taip pat laikomi formuojančiais teisinę praktiką (nors ir ne tokiu masteliu kaip LAT), pastarasis prokurorų argumentas verčia suklusti – tiesiogiai pasakoma, kad savęs nuogo filmavimas ar fotografavimas yra pornografijos gamyba.

Prokuratūros skunde taip pat nurodyta, kad neteisingas ir Šiaulių teisėjų įsivaizdavimas, esą tarp teisiamosios ir jos susirašinėjimų partnerio buvo susiklostę tik asmeniniai santykiai – bylos duomenimis, moteris ir vyras nebuvo pažįstami, o mergišius tokiais susirašinėjimais ir pornografijos dalybomis tuo pačiu metu užsiėmė dar bent su šešiomis merginomis.

Precedento teks palaukti

Jei LAT būtų atmetęs prokurorų kasacinį skundą ir konstatavęs, kad su Šiauliuose priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu viskas gerai, Lietuva turėtų aiškų precedentą – save pusnuogį ar nuogą fotografuoti ar filmuoti nėra pornografijos gamyba, o tokios vaizdo medžiagos siuntimas bent jau asmeniui, su kuriuo flirtuoji, nėra pornografijos platinimas. Tačiau tokio precedento teks palaukti.

Anot LAT teisėjų Eligijaus Gladučio, Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės, tai, kad kolegos iš Šiaulių peržengė apeliacinio skundo ribas ir priėmė nuosprendį, kurio niekas neprašė, dar nėra pažeidimas; jei teisėjai mato, kad byla išnagrinėta netinkamai ar nuteistas nekaltas žmogus, jų pareiga yra ištaisyti neteisybę.

Todėl net ir antrąkart nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje teisėjai galės priimti išteisinamąjį nuosprendį, jei tik atrodys, kad to reikia.

Tačiau LAT teisėjams užkliuvo tai, kad kolegos iš Šiaulių ne iki galo įsigilino į bylos duomenis ir nedetalizavo, kodėl nusprendė, kad nuteistosios ir jos draugo santykiai bei susirašinėjimas tebuvo flirtas.

LAT vertinimu, reikėjo peržvelgti ir palyginti visus moters ir adresato, kuriam ši siuntė intymius vaizdelius, susirašinėjimo duomenis, kad būtų galima padaryti išvadą, ar išties teisiamoji tik flirtavo, ar visgi savo nuotraukas ir vaizdo įrašus siuntė dėl kitų priežasčių.

Dėl šios priežasties išteisinamasis nuosprendis buvo panaikintas, o byla grąžinta dar kartą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjams teks išsamiau įsigilinti į bylos aplinkybes, o verdikto, kaip reiktų vertinti intymių nuotraukų ir vaizdo įrašų gamybą bei siuntinėjimą, dar teks palaukti.