Lietuvos pajūryje šiukšlių kiekis europinę normą vis dar viršija 7 kartus

Taip, tiesa, jis nė iš tolo neprimena šiukšlynų Azijos ar Afrikos pakrantėse, tačiau beveik dešimtmetį Lietuvos paplūdimius tyrinėjantis klaipėdietis mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas ragina nenurimti. Šiukšlių, kurios randamos pakrantės ruože Lietuvoje, kiekis net 7 kartus viršija europinę normą, apibrėžiančią gerą paplūdimio būklę.

Tyrimo duomenimis, 100 metrų Baltijos jūros pakrantės ruože Lietuvoje vidutiniškai aptinkami 146 vienetai įvairių šiukšlių, ilgesnių nei 2,5 cm. Siekiamybė – neviršyti 20-ies vienetų.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką reiškia šie skaičiai ir vizija, dr. A. Balčiūnas padrąsina išbandyti neįprastą atostogų pramogą: nubrėžti brūkšnį paplūdimyje, kuriame ilsitės, atskaičiuoti nuo jo 150 žingsnių ir šioje maždaug 100 metrų pajūrio atkarpoje surinkti visas plika akimi matomas šiukšles ir suskaičiuoti.

„Ties Kunigiškėmis, spėčiau, bus daugiau nei 100 vienetų atliekų ir jų fragmentų“, – sako mokslininkas, tokius paplūdimio stebėjimus kartu su komanda nuo 2013-ųjų rengiantis keturis kartus per metus. Iš pradžių buvo stebimos dešimt vietovių, dabar – keturios.

Iniciatyvos „Atliekų kultūra“ bendraautorė, tvarumo dirbtuvių rengėja Milda Paukštė brėžia brūkšnį ties persirengimo kabina Kunigiškių paplūdimyje ir skaičiuodama žingsniuoja į Palangos pusę. Atliekų beveik nepastebi – vos vieną kitą nuorūką ir daugybę žuvėdrų pėdsakų smėlyje. Didelių šiukšlių kaip buteliai ar plastikiniai maišeliai nematyti, bet geriau įsižiūrėjus akis ima kliūti už smėliu užpustytų saldainių popierėlių ir jų dalių, plastiko juostelių, kurios naudojamos dovanoms aprišti ar balionams pririšti, atplaišų, gėrimų šiaudelių, plastikinių saldainių pagaliukų, nuorūkų, metalinių ir plastikinių butelių kamštelių, pajūrio žaislų lūženų.

Vytelių pynimai prie kopų ir dumblių juostos sulaiko didesnes šiukšles: besimėtančias drėgnas servėtėles, plastiko maišelius, vienkartines stiklines su dangteliais ir šiaudeliais. Dauguma jų – plastikiniai, nors jau metus ES šalyse galioja draudimas prekiauti šiais vienkartinio plastiko gaminiais.

Prie vandens, kur įprasta ieškoti gintarų ir akmenukų, M. Paukštė surinko saują stiklo duženų.

Pasivaikščiojimo pajūryje laimikis toks: cigarečių nuorūkos – 35 vienetai, saldainių popierėliai – 22, plastikiniai gėrimų šiaudeliai – 7, balionų juostelių ir panašių plastiko atliekų fragmentai – 15, plastikiniai maišeliai – 8 ir daugybė pavienių radinių – nuo butelių kamštelių iki kojinių.

Iš viso – 190 vienetų atskirų, bent 2,5 centimetro ilgio atliekų. Daugiau nei Lietuvos vidurkis ir dar toliau nuo europinės normos.

„Tenka pripažinti, kad nešiukšlinti geriausiai motyvuoja pinigai. 2014-aisiais įdiegus depozito sistemą, tuščių butelių mūsų pajūryje drastiškai sumažėjo. Veikia ir aplinkosauginis švietimas – pastaraisiais metais vis mažiau paplūdimiuose paliekama didelių, vientisų atliekų. Daugiausiai randame jų fragmentų ir smulkių šiukšlių – kamštelių, šiaudelių, nuorūkų, švenčių atributų.

Dauguma žmonių nuorūkų nelaiko grėsmingomis atliekomis. Tai rodo neseniai atlikta apklausa. Trys ketvirtadaliai rūkančiųjų sako nuorūkas metantys tiesiog po kojomis. Taip daroma didžiulė žala gamtai.

Vienkartinio plastiko gaminių pastaruoju metu kiek sumažėjo, bet pagausėjo jų pakaitalų. Žmonės klaidingai mano, kad jei šiaudeliai ar dėžutės atrodo kaip popieriniai, juos galima mesti bent kur.

Jau kuris laikas stebėjimų kreivė stabilizavosi, ryškaus mažėjimo nėra. Reikėtų vėl kokios papildomos motyvacijos, kad ji imtų kristi žemyn“, – sako dr. A. Balčiūnas.

Be asmeninių pastangų nešiukšlinti ir surinkti kitų paliktas atliekas, Klaipėdos regione nuolat vyksta įvairūs renginiai ir iniciatyvos, skatinančios atsakingai elgtis su atliekomis, pažymima pranešime.

Praūžusioje Jūros šventėje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KARTC) priminė apie būtinybę rūšiuoti pajūryje ir naudotis uostamiestyje įrengtomis naujomis konteinerių aikštelėmis.

„Vis dar gajus įprotis neišsinešti iš pajūrio savo atliekų, o sugrūsti jas į šiukšliadėžes prie persirengimo kabinų. Netelpa – padeda šalia. Taip atliekos greitai pritraukia vapsvas, ima smirdėti ar yra ištaršomos stipresnio vėjo. Nėra jokios logikos taip elgtis ir ten, kur atkeliauji ilsėtis, kurti sąvartyną.

Šiuo metu Klaipėdos mieste jau veikia 211 pusiau požeminių konteinerių aikštelių iš numatytų 260, kur poilsiautojai gali ne tik tvarkingai atsikratyti poilsiaujant susidariusiomis atliekomis, bet ir jas tinkamai išrūšiuoti. Tai galima padaryti iškart išėjus iš paplūdimio – prie pagrindinių gelbėjimo stočių, pagrindinių takų, automobilių stovėjimo aikštelių“, – vardino KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius.

Padėka atsakingiems poilsiautojams – Mėlynoji vėliava, šiemet plevėsuojanti šešiose pajūrio vietose: Klaipėdos miesto savivaldybės I Smiltynės ir II Melnragės paplūdimiuose, Palangos miesto savivaldybės Birutės parko paplūdimyje, Neringos savivaldybės Nidos centriniame, Juodkrantės centriniame bei Preilos paplūdimiuose.

Mėlynoji vėliava – pasaulyje žinomas ir pripažįstamas ekologinis ženklas – suteikiamas vienam sezonui. Jei paplūdimių būklė, atlikus patikrinimą, nebeatitinka privalomųjų kriterijų, Mėlynoji vėliava privalo būti nuleidžiama.