Lietuvoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis

„Maždaug prieš valandą iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos gavome patvirtinimą, kad Lietuvoje užregistruotas pirmas beždžionių raupų atvejis šiais metais“, – per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Jos duomenimis, šia infekcine liga užsikrėtė 40–49 metų grupei priklausantis vyras. Lietuvos pilietis grįžo iš kitos Europos šalies.

G. Zagrebnevienės teigimu, pirminiais duomenimis, ligonio būklė – stabili ir nesunki, jį ketinta išleisti gydytis į namus.

Specialistė sakė neturinti informacijos, kur ir kokiu būdu vyras užsikrėtė šia infekcine liga.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė teigė, kad pagal nustatytą tvarką, gavęs informaciją apie patvirtintą beždžionių raupų atvejį centro specialistas turi išsiaiškinti visus sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusius asmenis, su jais susisiekti ir pateikti jiems atmintinę apie ligą, išaiškinti, kaip elgtis.

Anot jos, toks žmogus 21 dieną privalo stebėti savo būklę, ar nesivysto beždžionių raupams būdingi simptomai, NVSC periodiškai specialistai susisieks su sąlytį turėjusiais asmenimis ir paklaus apie jų sveikatą.

„Jei išsivysto ligai būdingi simptomai, būtina kreiptis į gydytoją ir izoliuotis“, – teigė R. Liausėdienė.

Jos duomenimis, pirmojo užsikrėtimo atveju nustatyti penki sąlytį turėję žmonės.

Kadangi pajutęs ligos simptomus vyras izoliavosi, jo aplinka turėjo mažos rizikos sąlytį. Jiems izoliuotis nereikia, kol nepasireiškė ligos simptomai. 

„Rizika (užsikrėsti – BNS) kyla asmenims, kurie turi ar turėjo su šiuo patvirtintu asmeniu tiesioginį fizinį sąlytį jo ligos metu po to, kai asmuo jau turėjo bėrimų. Norėčiau akcentuoti, kad užsikrėtęs asmuo iki ligos pasireiškimo, jeigu jis neturi temperatūros, nėra išbertas ir jam nėra išsivystę kiti nespecifiniai ligos požymiai, jis nėra užkrečiamas“, – aiškino G. Zagrebnevienė.

Beždžionių raupais žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis, šioms užsitraukus ir nukritus šašams, jis vėl tampa nebeužkrečiamu.

Vakcinos Lietuva dar nėra gavusi

Nepaisant to, kad Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių, jų dar nėra gavusi.

„Mes ją tikriausiai turėsime per rugpjūtį, ji bus pristatyta į Lietuvą. Šiuo metu vakcinos tiekimas šiek tiek vėluoja, tačiau mes negalime daryti įtakos šiam procesui, kadangi vakcina mums tiekiama Europos Sąjungos lygiu“, – teigė SAM atstovė.

Pasak jos, kai vakcina bus gauta, ji bus skiriama sąlytį turėjusiems asmenims.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.

PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį  gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.