Žingsnis po žingsnio policinės valstybės link

Vasario 17 d. prie prezidentūros vykusios taikios, tylios akcijos metu buvo grubiai sulaikytas vienas iš piketuotojų. Policijos atstovo Ramūno Matonio teigimu, sulaikydami asmenį pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų.

Pasak jo, S.Daukanto aikštėje vyko nesankcionuotas mitingas, kurio dalyviai nesilaikė saugaus atstumo ir rašė ant grindinio. Nepaisant to, kad susirinkimui iki 8 žmonių jokių ypatingų leidimų nereikia, pareigūnams vis tiek užkliuvo vienas jo dalyvis, kuris „atsisakė prisistatyti, garsiai šaukė, bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų, nepaaiškino, kokiu tikslu yra prie LR prezidentūros". Už tai jam buvo surašytas protokolas pagal LR ANK 506 str. 4 (1) d. (už tai numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų - red. past.).

Visai kitokią įvykių versiją pateikė mitingo dalyvė Joana. Moters teigimu, į šią „Meno akciją", žmonės ateina be plakatų, klausimas - „Kur Deimantė?" (Deimantė Kedytė - aut. past.) - kreida užrašomas ant grindinio ir visi stovi tylėdami. „Taip pat buvo ir šį kartą, tačiau priėję pareigūnai patys pradėjo kabinėtis. Stebint jų veiksmus, apima nuojauta, kad jiems duotas nurodymas bet kokia kaina mus užčiaupti", - teigė Joana.

Vasario 20 d. piketus po visą Lietuvą rengė beveik keturis mėnesius negalintys dirbti kavinių ir barų savininkai. Nors ir ši akcija buvo taiki, į sostinės centrą buvo sutelktos gausios policijos pajėgos, pareigūnai fotografavo piketuojančius žmones.

Policijos atstovo R.Matonio teigimu, „užtikrinant viešąją tvarką renginių metu, viešose vietose fotografuoti nedraudžiama". Nepaisant to, jis nurodė, kad „nuotraukos gali būti naudojamos kaip įrodymai administracinėse bylose". R.Matonis patikino, kad „jei pažeidimų nenustatoma - nuotraukos ištrinamos", tačiau nepatikslino - po kiek laiko.

Kovo 3 d. Lietuvos miestuose ir miesteliuose piketavo mokslų negalintys tęsti vairavimo mokyklų mokiniai ir mokytojai. Nors visos akcijos praėjo taikiai, redakcijos turima informacija, Klaipėdos policija norėjo surinkti visų akcijos dalyvių asmens duomenis ir tik pamačiusi žurnalistus apsigalvojo.

Klaipėdos apskrities VPK atstovė Asta Kažukauskienė, patvirtinusi, kad akcija tikrai buvo taiki, teigė, jog buvo prašoma tik vieno asmens duomenų.

Viskas atrodytų teisinga, jeigu ne vienas „bet". Vilniuje sausio 22 d. prie Rusijos ambasados vyko piketas, skirtas palaikyti suimtą dabartinės Rusijos valdžios oponentą Aleksejų Navalną. Nors susirinkusiųjų buvo gerokai daugiau negu galima, policija jokio pažeidimo neįžvelgė, žmonių nefotografavo, jų asmens duomenų nerinko.

Dar daugiau. Nors agresyviausiai piketo metu elgėsi Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, išplėšęs iš į piketą atėjusio asmens turėtą nepripažintos vadinamosios Donecko Respublikos vėliavą bei numetęs ją ant ledo, policija sulaikė būtent vėliavos savininką...

Pastarojo meto įvykiai, liudijantys policijos ir visuomenės santykį, kultūrologui Vytautui Rubavičiui optimizmo neteikia.

Pažvelkime kiek plačiau. Daugelis pasaulio valstybių suka ta pačia linkme - kuriamos vis modernesnės sekimo technologijos, vyksta nuolatinis asmens stebėjimas ir yra institucijos, kurios visą surinktą informaciją naudoja.

Yra Europos Sąjungos darbotvarkė, todėl ypač gąsdinamos ir prižiūrimos tos visuomenės demokratinės apraiškos, tokios kaip piketai, demonstracijos ar viešas nepasitenkinimo reiškimas, kurios neatitinka darbotvarkės gairių. Tai patvirtina ir neseni Lietuvos pavyzdžiai.

Pasisakantieji prieš Stambulo konvenciją apšaukiami „žviegiančiais plokščiažemiais", o jai pritariantys - visokeriopai propaguojami. Arba piketai prie Rusijos Federacijos ambasados ir Lietuvos prezidentūros. Į pirmojo pažeidimus pareigūnai „užmerkė akis", o antrajame buvo sulaikytas tyliai ir ramiai stovėjęs jo dalyvis. Gal kai kur galima tokius policijos veiksmus suprasti ir pateisinti, bet skirtumas vis labiau ryškėja", - optimizmu netryško kultūros kritikas.

Jis prognozavo, kad netrukus tie skirtumai taps dar ryškesni ir tokie akivaizdūs, kad net dabar jų „nepastebintys" ignoruoti nebegalės. Tik kartu tai reikš, kad pokyčiai tapo negrįžtami.

„Policija taip džiaugėsi, kad „įdarbino" kibernetinius patrulius, tačiau niekam net abejonių nekyla, kad jie „neapykantos kalbos" ieškos tik pasisakymuose prieš Stambulo konvenciją,

LGBT ar panašiose temose. Visos pajėgos bus metamos prieš mąstančius kitaip, nes tą pusę privalu tildyti ir marginalizuoti. Parodyti juos kaip progresui besipriešinančius „nepažangiečius", - teigė V.Rubavičius. - Tuo pat metu „pažangiečiai" galės kalbėti ar rašyti ką nori.

Nesenas jau minėtas Seimo nario Artūro Žukausko išsišokimas su „žviegiančiais" priešininkais turėjo sulaukti bent pastabos, bet ar tai bus drįsta pasakyti? Abejoju, nes jis juk gina „šventą reikalą" ir ES darbotvarkę. Į tokius žmones visada turi būti žiūrima palankiai, prie jų net nebus galima kabinėtis. Kita vertus, kad visuomenė nepamirštų, jog „tvarka" turi būti, pavyzdynės ir net „viešos" bausmės bus taikomos paprastiems žmonėms.

Nes tokie veiksmai esą demokratiški ir pareigūnai neleis sklisti „neapykantai". Nors dažniausiai iki tos „neapykantos" bus pritempiama paprasčiausia retorika. Tai labai gražiai iliustravo „pažangiečių" puolimas prieš kunigą užsistojusį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. Už tai ne tik niekas nesulaukė perspėjimo, bet ir prezidentas susitiko su „pažangiečių" atstove bei pagyrė jos idėjas..."

Publicisto vertinimu, matant tai, kas šiuo metu vyksta, mes net negrįšime į Sovietų Sąjungos laikus, bet nusirisime dar žemiau.

„Visuomenės priežiūra dar labiau stiprės. Demokratinės saviraiškos bus vis mažiau. Politinis korektiškumas bus diegiamas vis smarkiau, o jam netinkanti veikla bus kriminalizuojama. Tokios tendencijos irgi akivaizdžios, nes Didžiojoje Britanijoje jau buvo teisiami viešai Bibliją skaitę asmenys.

Be to, pandemijos ir kiti iššūkiai reikalaus daugiau autoritariškumo, o pasaulio politikus vis labiau žavi Kinija, jos ekonominis pakilimas bei naudojamos technologijos.

Visa tai lems, kad technologinės ginklavimosi varžybos ir Europoje leis įsigalėti autoritariniams režimams bei jų diegiamai „pažangiai" ideologijai. Ir, paradoksalu, tačiau galutinai krikščioniškoje Europoje įsivyrauti „pažangiečiams" neleidžia... musulmonai.

„Tolerantiškoji" visuomenė turi dvi dideles baimes - homofobiją ir islamofobiją. Kai abi šios baimės susitinka, vis dar laimi islamofobija, todėl jiems naujųjų „vertybių" diegti neskubama. Bet kiek ilgai tai tęsis?" - retoriškai klausė V.Rubavičius.