Žema VRM kartelė: patarėjais tampa patirties dar nesukaupęs jaunimas ir buvusio viceministro žmona

Tačiau iš pačios VRM eina klausimai dėl čia dirbančių darbuotojų kompetencijos – ar dvidešimt kelerių metų patirties dar nesukaupęs jaunimas, dirbantis patarėjais, gali ką nors patarti?

Alfa.lt gavo, tikėtina, tiesiogiai iš VRM atėjusią informaciją apie pastaruoju metu šioje ministerijoje įdarbinamus darbuotojus ir šių darbuotojų kompetenciją bei asmenines savybes, kurios vargu ar dera prie gaunamų pareigybių.

Pateiktais duomenimis, konkurencingą algą gaunančiais patarėjais ir analitikais tampa 21–22 metų jaunuoliai, dar nespėję sukaupti nei gyvenimiškos, nei profesinės patirties, leidžiančios patarti, aukštą pareigybę gavo ir buvusio VRM viceministro sutuoktinė, anot šaltinių, pastaraisiais metais buvusi vaiko priežiūros atostogose.

VRM atstovai patvirtino ne visus, tačiau didžiąją dalį nurodytų faktų.

Jauni patarėjai ir buvusio viceministro žmona

Alfa.lt pasiekė informacija apie pastaruoju metu VRM vykusius įdarbinimus, kurie, kaip galima suprasti, patiems VRM darbuotojams kelia klausimų, kokiais kriterijais vadovaujantis, kaip skaidriai ir dėl kokių priežasčių buvo priimti nauji darbuotojai.

Viena iš nurodytų naujų darbuotojų – VRM Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vadybos ir organizavimo analitikė Miglė Gelčytė. Tokios šios darbuotojos pareigos nurodytos ir VRM interneto svetainėje.

Anot Alfa.lt informacijos šaltinio, nurodytos pareigos skamba labai solidžiai – galima pagalvoti, kad priimta darbuotoja sukaupusi didelę patirtį. Tačiau M. Gelčytei, kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, 22 metai, jos pareigybių aprašyme apskritai nenurodoma, kad reikalinga kokia nors patirtis.

Alfa.lt pateiktoje informacijoje taip pat nurodyta, kad naujoji darbuotoja buvo priimta be atrankos.

A. Bilotaitė / Paulius Peleckis / Fotobankas

Kitas portalui nurodytas VRM darbuotojas – Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Matas Tamošaitis. Remiantis pateikta informacija, pastarajai pareigybei taip pat buvo nereikalinga patirtis, o jos ir negalėjo būti, nes M. Tamošaičiui – tik 21-eri.

„Įdomu, ką jis išmano apie policijos, „Regitros“ darbą.

Bet gal turi sukaupęs nemažą patirtį galimos Astravo AE nelaimės prevencijos valdyme? Gal mokykloje išmoko?“ – Alfa.lt pateiktoje informacijoje keliami klausimai.

Pateiktoje informacijoje nurodyta ir dar viena pastaruoju metu įsidarbinusi VRM darbuotoja, kurios priėmimas pačioje VRM kelia klausimų, ar darbuotoja buvo priimta dėl turimų kompetencijų, ar dėl šeiminių ryšių – buvusio VRM viceministro Tautvydo Tamulevičiaus sutuoktinė Gabija Tamulevičienė, kaip ir M. Tamošaitis, taip pat buvo priimta dirbti patarėja Viešojo saugumo politikos grupėje.

Remiantis pateikta informacija, G. Tamulevičienė dvejus metus buvo vaiko priežiūros atostogose, patirties apie viešąjį saugumą neturi, buvo priimta be atrankos.

Patarėjo darbui patirties nereikia

Alfa.lt kreipėsi į VRM su prašymu pateikti informaciją apie šiuos tris darbuotojus, kada jie buvo priimti į darbą; ar į nurodytas pareigybes buvo skelbtos atrankos; ar darbuotojai buvo priimti pagal darbo sutartį, ar į valstybės tarnybą; kokie kriterijai buvo kelti atrenkant darbuotojus; galiausiai – ar teisingi nurodyti duomenys, kad priimtiems patarėjams nereikėjo turėti patirties.

VRM neatskleidė duomenų, susijusių su asmeninėmis darbuotojų savybėmis – M. Gelčytės ir M. Tamošaičio amžiaus, ar įdarbintoji G. Tamulevičienė – išties buvusio viceministro žmona. Tačiau ministerija patvirtino, kad pastarieji darbuotojai buvo priimti pakankamai neseniai, o patirties reikalavimai jiems nebuvo keliami.

VRM Strateginės komunikacijos skyriaus pateiktais duomenimis, Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vadybos ir organizavimo analitiko pareigose M. Gelčytė pradėjo dirbti nuo šių metų balandžio 15 d., buvo priimta į darbą neskelbiant konkurso, o darbo patirties reikalavimai jai nebuvo keliami.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vadybos ir organizavimo analitiko (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybė yra nekonkursinė pareigybė.

Atsižvelgiant į pareigybei nustatytų funkcijų pobūdį, darbo patirties reikalavimai šiai pareigybei nėra keliami“, – nurodė VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.

Patarėju pagal darbo sutartį nuo šių metų kovo 29 d. dirbančio M. Tamošaičio situacija – kiek kitokia: patirties reikalavimai priimant į darbą nebuvo keliami, tačiau buvo rengiama atranka, kurioje pastarasis darbuotojas pasirodė geriausiai.

Darbo patirties reikalavimai šiai pareigybei nėra keliami.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, 2021-02-15 buvo paskelbtas konkursas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybei užimti.

Pretendentai dokumentus teikė per VATIS Prašymų teikimo modulį, pasibaigus dokumentų teikimo laikui vyko Pretendentų atrankos komisijos posėdis, kuriame M. Tamošaitis surinko daugiausia balų ir laimėjo atranką.

Atsižvelgiant į pareigybei nustatytų funkcijų pobūdį, darbo patirties reikalavimai šiai pareigybei nėra keliami“, – teigiama VRM atsiųstame laiške.

Alfa.lt VRM prašė pateikti ne tik teisinį, bet ir politinį bent jau M. Tamošaičio atvejo vertinimą, ar tokia situacija, kai patarėju tampa didelės gyvenimiškos ir profesinės patirties neturintis jaunuolis, atrodo normali.

Tačiau VRM šį prašymą ignoravo, o su ministre A. Bilotaite per kelias dienas taip ir nepavyko susisiekti – Seimo narė nekėlė telefono.

Gegužės pradžioje pradėjusios dirbti G. Tamulevičienės situacija – vėlgi kitokia: moteris, kaip galima suprasti, įdarbinta ne pagal darbo sutartį, bet dirba valstybės tarnyboje, atranką šiuo atveju vykdė ne Pretendentų atrankos komisija, bet Valstybės tarnybos departamentas.

„Vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“,

2021-01-22 buvo paskelbta atranka į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas.

Atranką centralizuotai vykdė Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir ministerijai pateikė informaciją apie atrinktą asmenį.

G. Tamulevičienė į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas priimta nuo 2021-05-03“, – nurodė M. Bajarūnas.

Ar valstybės tarnyboje dirbančiai patarėjai, priimant į darbą, buvo keliami kokie nors patirties, kompetencijos reikalavimai, VRM atstovas nenurodė.

Alga ir reikalavimai

VRM pateikiamais duomenimis, 2020 m. patarėjo, dirbančio pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) buvo 2036 eurai. Patarėjo, dirbančio valstybės tarnyboje, vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) buvo 2336 eurai, o pagal darbo sutartį dirbančio vadybos ir organizavimo analitiko vidutinis darbo užmokestis (vėlgi neatskaičius mokesčių) 2020-aisiais buvo 1753 eurai.

Kokie reikalavimai keliami patarėjams ir analitikams, gaunantiems tokį užmokestį? VRM Strateginės komunikacijos skyrius nurodė, kad vadybos ir organizavimo analitikas turi turėti teisės arba sociologijos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis); būti susipažinęs su Lietuvos valdžios ir valdymo institucijų bei įstaigų sistema, jų funkcijomis, vidaus reikalų sistema, jos struktūra, uždaviniais bei funkcijomis; sugebėti analizuoti teisės aktus (teisės aktų projektus), įžvelgti problemas, jas įvertinti ir pateikti išvadas bei siūlymus dėl teisės aktų (teisės aktų projektų) rengimo, tikslinimo; gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, mokėti kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją bei rengti atitinkamas išvadas; būti susipažinęs su dokumentų rengimo ir valdymo taisyklėmis; gebėti savarankiškai planuoti darbą, organizuoti savo veiklą ir priimti sprendimus; mokėti dirbti su funkcijų vykdymui reikalingomis kompiuterinėmis programomis (Microsoft Office paketu, Internet Explorer); galiausiai – būti pareigingas, darbštus ir kūrybiškas.

Panašūs reikalavimai buvo keliami ir Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigoms, į kurias priimtas M. Tamošaitis: turėti teisės arba sociologijos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis); išmanyti kriminologijos doktriną; būti susipažinusiam su Lietuvos valdžios ir valdymo institucijų bei įstaigų sistema, jų funkcijomis, vidaus reikalų sistema, jos struktūra, uždaviniais bei funkcijomis; sugebėti analizuoti teisės aktus (teisės aktų projektus), įžvelgti problemas, jas įvertinti ir pateikti išvadas bei siūlymus dėl teisės aktų (teisės aktų projektų) tikslinimo, koncepcijų kūrimo; būti susipažinusiam su dokumentų rengimo ir valdymo taisyklėmis, teisės aktų rengimo reikalavimais; gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; mokėti anglų arba prancūzų kalbą B2 lygiu (pagal Europass); mokėti dirbti kompiuteriu (Microsoft Office, Internet Explorer); sugebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą ir priimti sprendimus; būti pareigingas, darbštus ir kūrybiškas.

Dar vienas nurodomas reikalavimas, keltas patarėjui, – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma, šiai pareigybei nustatyta vidaus reikalų ministro patvirtintame ministerijos administracijos padalinių pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąraše.

Alfa.lt paprašė savo šaltinių VRM (ministerijos darbuotojų, nesusijusių su pateikta informacija), anonimiškai pakomentuoti tokius reikalavimus.

Anot šaltinių, aukštasis išsilavinimas – savaime suprantamas dalykas, norint dirbti valdiškoje įstaigoje, tačiau tokie reikalavimai kaip būti susipažinusiam su Lietuvos valdžios ir valdymo institucijų bei įstaigų sistema yra ne visuomet reikalingi, labiau „dėl vaizdo“, o užsienio kalbos mokėjimas, kompiuterinis raštingumas ir gebėjimas sklandžiai reikšti mintis šiais laikais yra būtini kiekviename kvalifikuotame darbe, to reikalaujama iš paprastų raštinės darbuotojų, galima sakyti, tai yra „minimalūs būtini sugebėjimai, norint dirbti protinį darbą“. Pasak šių šaltinių, patarėjams, analitikams turėtų būti keliami didesni nei minimalūs reikalavimai.