Vyriausybei pritarė patikslintam biudžetui – dar paaugs ir pajamos, ir išlaidos, ir deficitas
Ateinančių metų biudžetą Finansų ministerija (FM) tikslina atsižvelgusi į Seimo narių, komitetų ir komisijų, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, tarptautinių organizacijų sprendimus ir priimtus naujus teisės aktus.
Iš viso ministerija gavo pasiūlymų biudžeto išlaidas išpūsti dar 454 mln. eurų, tačiau išlaidos didės tik 146,1 mln. ir iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų.
Tuo tarpu pajamas ministerija planuoja dar 0,5 mlrd. eurų didesnes – jos turėtų kilti 521,2 mln. eurų, iki 14,38 mlrd.
Biudžeto deficitas, ministerijos skaičiavimais, didės dar 0,2 proc. punkto – nuo 3,1 proc. iki 3,3 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP).
Išlaidos visoms biudžeto kryptims
Pasak G. Skaistės, esminės keturios biudžeto kryptys – saugumas, galimybės, žmonių pajamos ir skurdo rizikos mažinimas – išlieka, joms numatytas finansavimas dar auga.
„Atsižvelgiant į įtampas, COVID-19 situaciją ir naujas mutacijas yra stiprinamas saugumo efektas, taip pat yra papildomas dėmesys skiriamas ir žmonių pajamų didinimui per viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, taip pat ir galimybės per švietimo susitarimo įgyvendinimą. kalbant apie skurdo mažinimą, atsižvelgiant į išaugusias šildymo kainas, yra skiriamos lėšos šildymo išlaidų kompensavimui“, – teigia ministrė.
Saugumui ministerijai nusprendė skirti dar papildomus 59 mln. eurų. G. Skaistės teigimu, dar 29 mln. eurų reikia norint išlaikyti stabilų krašto apsaugos finansavimą, kuris siekia 2,05 proc. nuo BVP. 600 tūkst. eurų bus skiriama Lietuvos šaulių sąjungai, 100 tūkst. – Rūdninkų poligono įrengimui.
Pandemijos padariniams šalinti prie jau numatytų 304 mln. eurų, bus pridėti dar 14,7 mln. 10 mln. šių lėšų skirtos nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, likę 4,7 mln. suplanuoti savivaldybių išlaidoms už medicinines kaukes pradinukams kompensuoti.
FM taip pat numatė galimybę pandemijos valdymui pasiskolinti dar 300 mln. eurų.
„Tikėkimės, kad to nereikės. Tokia teisė yra numatyta, todėl, kad visgi yra didelis neapibrėžtumas dėl naujos mutacijos, dar nežinant jos konkretaus poveikio sveikatos apsaugos sistemai ir apskritai pandemijos valdymui“, – nurodė ministrė.
Situacijai pasienyje su Baltarusija valdyti papildomai skiriama dar 19,5 mln. eurų. Sienų apsaugos finansavimas augs papildomais 4 mln., eurų, 2,6 mln. eurų bus skiriami migrantų bylų nagrinėjimui.
Papildomi 20 mln. eurų numatyti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vykdyti.
Pajamų didinimui numatytos išlaidos augs beveik iki beveik 507 mln. eurų. Pasak G. Skaistės papildomi 4,8 mln. eurų numatyti viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui kelti – kils Seimo kanceliarijos, Muitinės, Konkurencijos tarybos, Lietuvos sveikatos mokslų centro ir kt. institucijų darbuotojų algos. Taip pat didės valstybinių įstaigų vadovų atlyginimų mažųjų koeficientų didinimui, ką jau patvirtino Seimas.
Didžiausią biudžeto išlaidų dalį sudarančių skurdo rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimui FM skirs dar 16 mln. eurų daugiau – šios lėšos bus skirtos kompensacijoms už išaugusias šildymo sąskaitas gyventojams išmokėti.
„Tikimasi, kad šią kompensacija galėtų gauti apie 110 tūkst. žmonių iš viso“, – prognozuoja G. Skaistė.
Kitiems poreikiams numatyti papildomi 41,7 mln. eurų, iš kurių 27,4 mln. bus skirti įmokoms į ES biudžetą mokėti ir netinkamam PVM finansuoti. 2 mln. eurų numatyti institucijų pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms, 1,4 mln. – priklausomybių ligų ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti. Už dar 1,5 mln. eurų bus gerinama sveikatos apsaugos infrastruktūra.
Pajamos auga puse milijardo eurų
Patikslintame biudžete numatytos 521,2 mln. eurų didesnės pajamos. 504 mln. eurų planuojama gauti iš Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo, 4,7 mln. eurų daugiau surinkti iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, 3 mln. – įsigalios Loterijų ir lošimų mokesčių įstatymo pakeitimams, kurie šiuo metu svarstomi Seime.
Papildomus 6,2 mln. eurų tikimasi surinkti nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus mokesčius už NT plėtrą valstybės nuomojamoje žemėje, dar 3,2 mln. pajamų prieaugį FM prognozuoja dėl kitų pokyčių.
G. Skaistės teigimu, savivaldybių biudžetų pajamos bus didesnės 35 mln. eurų, nei numatyta pirminiame biudžeto projekte. Ji taip pat patikina, kad savivaldybės galės skolintis iki 45 mln. eurų.
Biudžeto deficitas auga 0,2 proc. punkto, mažės valstybės skola
Patikslintame biudžeto projekte numatytas didesnis biudžeto deficitas – nuo 3,1 proc. prognozuojamas deficitas šoktels iki 3,3 proc. Finansų ministrės teigimu, trečdalis šio prieaugio lėšų yra vienkartinės, skirtos pandemijai ir migrantų krizei suvaldyti.
„Taip pat pokytis išauga dėl tarptautinių institucijų nustatytų duomenų arba mokėjimo grafikų, ar prognozių dėl mūsų ekonomikos augimo, taip pat dėl mūsų ekonomikos augimo ir taip pat dėl ES biudžeto patvirtinimo, kuriame nustatytos mūsų įmokos į ES biudžetą. Tos išlaidos privalėjo būti daromos, todėl biudžeto deficitas 2022 m. prognozuojamas 3,3 proc. nuo BVP“, – paaiškino G. Skaistė.
FM skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., 2024 m. dar smukti iki 0,5 proc.
Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP, FM prognozėmis, 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų sumažėti iki 44,4 proc.
Pirminiame biudžeto projekte, kuri Vyriausybė teikė svarstyti Seimui buvo numatyta, kad valstybės pajamos turėtų siekti 13,86 mlrd. eurų, išlaidos – 16,48 mlrd. eurų.
Saugumui planuota skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui ministerija planavo skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“).
Pirminės išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete, prieš grąžinant Vyriausybei, sudarė 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.
Gruodžio 9 d. biudžeto projektas grįš į Seimą antrajam svarstymui.
Rašyti komentarą