Vyriausybė – už papildomas lėšas Šaulių sąjungai, geležinkelių eismo saugai

Nutarta pritarti grupės Seimo narių iš valdančiųjų (įskaitant konservatorius) bei opozicijos siūlymui ir papildomai 3,6 mln. eurų skirti Lietuvos šaulių sąjungai, taip pat pritarta siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai.

„Buvo patvirtintas Seime Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas, jį pasirašė ir prezidentas, todėl suteikiant papildomus įgaliojimus organizacijai ir tikintis jos plėtros ir papildomų funkcijų priskiriant, norisi užtikrinti, kad papildomas finansavimas galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kitą pasiūlymą, kuriam Vyriausybė pritarė iš dalies, teikė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius – jis siūlė, kad Finansų ministerija esant poreikiui galėtų pasiskolinti lėšų viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai.

Vyriausybė pritarė, kad būtų skolinamasi geležinkelių transporto eismo ir įrenginių saugai, kai infrastruktūros valdytojui nepakanka lėšų dėl sankcijų Baltarusijai ir dėl karo Ukrainoje nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams.

G. Skaistės teigimu, biudžeto projektui gauta naujų pasiūlymų už beveik 600 mln. eurų, kai kurie pasiūlymai siekė šimtus milijonų.

„Kai kurie pasiūlymai buvo už šimtus milijonų, bandant dar dideles išlaidas papildomas įdėti nekeičiant jų kitomis išlaidomis, kurios jau buvo numatytos, todėl atsižvelgti būtų buvę sudėtinga. Kai kurie kiti pasiūlymai labiau susiję su vienamandatininkų interesais, konkrečiais objektais vienoje ar kitoje savivaldybėje“, – teigė G. Skaistė.

„Dėl to, jog reikia vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir norint užtikrinti, kad finansai yra tvarūs vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, siūlome papildomų įsipareigojimų neprisiimti ir kitiems Seimo narių pasiūlymams nepritarti“, – sakė ministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tarp parlamentarų siūlymų yra tokių, kuriems Vyriausybė yra pritarusi dar svarstymų stadijoje: „Pavyzdžiui, kaip daliai pono Verygos (Aurelijaus Verygos – BNS) pasiūlymų, ir jis vis tiek pilna apimtimi juos iš naujo perregistravo“.

Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto. 

Norint, kad pasiūlymui būtų pritarta, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) parlamentarų.  

Seimo nariai nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų prašė bažnyčių stogams, lopšelių-darželių, gydymo įstaigų, mokyklų remontams, pagyvenusių žmonių savišvietai, polderiams, bibliotekoms, Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui, apžvalgos bokšto bei paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Trakuose statybai.

Laisvės frakcijos atstovės Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė siūlo skirti 400 tūkst. eurų nuo seksualinio smurto nukentėjusių asmenų pagalbai.

Be to, opozicijos ir valdančiųjų atstovai prašo 10,6 mln. eurų geležinkelio atšakai į Šiaulių LEZ ir oro uostą, 30 mln. eurų –  Darnaus judumo fondui, 2 mln. eurų – pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regionuose, po 1 mln. eurų – Preilos krantinės rekonstravimui ir 2023 metų Eurolygos finalo ketverto varžyboms Kaune. 

Opozicinių frakcijų atstovai siūlo 15 mln. eurų numatyti Jonavos pietrytinio aplinkkelio statybai, 2,4 mln. eurų – ugniagesių darbo užmokesčiui, 2,42 mln. eurų bei 1,34 mln. eurų –  Aplinkos apsaugos departamentui bei Aplinkos apsaugos agentūrai darbo užmokesčiui, 10 mln. eurų – greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, apie 5 mln. eurų –  neįgaliųjų reabilitacijai, 12 mln. eurų – Marijampolės sporto arenos statybai.   

Dar 170 mln. eurų prašoma pagrindinės pensijos dalies indeksavimui iki 16 proc. ir 157 mln. eurų – kelių priežiūrai. 

Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą. Dėl jo Seimas apsispręs lapkričio 22-ąją.