Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) žada vėl skelbti kandidatų privačių interesų deklaracijų duomenis

„Nuoširdžiai apgailestaujame, kad kandidatų duomenų perkėlimas visuomenei ir žiniasklaidai sukėlė nepatogumų. Pabrėžtina, kad duomenys nėra panaikinti, tiesiog dalis duomenų neviešinama“, – pranešime teigė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

„Tačiau suprantant, kad viešojo asmens statusas reikalauja iš kandidatų papildomų įpareigojimų, kurie netaikomi kitiems piliečiams, bei gerbdami visuomenės teisę žinoti, kandidatų privačių interesų deklaracijų duomenys bus skelbiami VRK interneto svetainėje, palaipsniui juos perkeliant į „Rinkėjo puslapį“, – pridūrė ji.

Rinkimų įstatymų pakeitimai numato, kad savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys gali būti skelbiami 10 metų. Seimo ir prezidento rinkimuose įstatymų leidžiami duomenys skelbiami neterminuotai.

VRK antradienį buvo įspėjusi, kad dalis duomenų, iki šiol buvę viešai prieinami, bus skelbiami tik iki kampanijos pabaigos. Tai kandidatų gimimo vieta, tautybė, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, pomėgiai, šeiminė padėtis, sutuoktinio bei vaikų vardai, kontaktinė informacija.

Tuo metu leidžiami skelbti kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys, kurie iki šiol buvo nurodomi prie rinkimų rezultatų, čia tapo nebeprieinami perkėlus juos į „Rinkėjo puslapį“.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) trečiadienį pakartotinai paragino VRK „laikytis įstatymų, nedelsiant atšaukti neteisėtą sprendimą“ ir vėl pradėti skelbti iš VRK interneto svetainės pašalintus politinių rinkimų kandidatų anketų duomenis.

„LŽS ir TILS nuomone, VRK sprendimas prieštarauja viešajam interesui turėti skaidrią demokratinę valstybę, sumenkina piliečių teisę žinoti apie politikoje dalyvaujančius asmenis bei sukuria palankesnę terpę politinei korupcijai“, – teigiama bendrame pranešime spaudai.

Organizacijos laikosi nuostatos, kad nauji reikalavimai ir toliau įpareigoja VRK viešai skelbti viešajam interesui svarbius kandidatų duomenis, tokius kaip privačių interesų deklaracijas, kandidato biografija ir kt., o tokią informaciją vadina svarbia siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą politikais ir jų rinkimo procesu.

Naujus terminus skelbtinai informacijai apie kandidatus rinkimuose Seimas nustatė 2020 metų sausį priimtomis pataisomis, įstatymus derindamas su Europos sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).