Viskas apie automobilių taršos mokestį: kada, kaip ir kiek

Aplinkos ministerija Seimui teiks nevienareikšmiškai vertinamą projektą dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo. Eltos nuotr.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, nuo 2021 m. Lietuva, kaip ES narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai.

Nuo 2021 m. kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. eurų sankcijos.

„Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.

Arba, užuot mokėjus sankcijas, galime paskatinti vieni kitus rinktis mažiau teršiančius automobilius", - tikina ministerija.

Kodėl apskritai reikia tokio mokesčio?

„Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių", - teigia Aplinkos ministerija.

Siūlydama šia priemonę, Aplinkos ministerija esą siekia trijų pagrindinių tikslų: pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius; užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose; užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos.

Vairuotojus turėtų dominti, kokio dydžio būtų mokestis.

„Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 eurų per mėnesį.

Daugiau nei pusė vairuotojų (54 proc.) mokesčio nemokės arba mokės iki 100 eurų per metus.

Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų.

Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 eurų - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. - daugiau nei 300 eurų per metus.

Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos.

Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 eurų) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, bet nebūtinai mažą automobilį.

Už pastarąjį mokesčio nereikės mokėti arba mokėti tik simboliškai", - žada ministerija.

Kokį reikėtų mokėti mokestį už konkrečią transporto priemonę, kiekvienas jau dabar gali pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt, jei žino savo automobilio parametrus.

Mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai dienų skaičiui, kiek per kalendorinius metus automobilis dalyvavo eisme.

Mokesčio lėšos būtų nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą, kurio lėšos būtų investuojamos tik į darnų judumą įgalinančias sritis: miestų darnaus judumo planų priemones; alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemones; aplinkos oro taršos mažinimo priemones ir pan.

Pasak ministerijos, neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį. Mat esą praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia: nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 eurų), benzino - 22 proc. (nuo 382 iki 466 eurų), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. kasmet.

Keista, kad mokesčio tarifas didesnis dyzeliniams automobiliams, nors jie santykinai išmeta mažiau anglies dioksido.

Tačiau ministerija ir čia randa pasiteisinimą.

„Mokesčiu siekiama dviejų tikslų - tiek klimato kaitos valdymo efekto, mažinant anglies dioksido emisijas, tiek gerinti aplinkos oro kokybę, kurią apibūdina sveikatai kenksmingų teršalų - kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido - kiekis aplinkoje.

Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams.

Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. priskyrė kancerogenams", - tikina Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministerija Seimui teiks nevienareikšmiškai vertinamą projektą dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo. Vitos Jurevičienės nuotr.