Verslas – už laisvadienius po sporto pergalių, profsąjungos – už premijas ir mažesnį krūvį

Tuo metu profsąjungų lyderė sako, kad darbuotojams reikia ne momentinių laisvadienių, o didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio, viršvalandžių apmokėjimo. 

Praėjusį sekmadienį Lietuvos rinktinei pasaulio krepšinio čempionate įveikus JAV Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška  leido savivaldybės darbuotojams pirmadienį imti papildomą nedarbo dieną arba dirbti nuotoliu.   

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, tokiu elgesiu valstybinių ir savivaldos įstaigų darbuotojams siunčiama žinutė, kad vadovai įžvelgia tai, kad svarbu žmonėms.  

„Tai tam tikra politinė žinutė, kad reikia žiūrėti valstybės tarnyboje į žmones kaip ir (dirbančius – BNS) privačiame versle – ne tik formaliai, bet ir su atjautimu ir supratimu, kad tai jiems svarbu.

Savivaldybė pradeda žiūrėti į savo darbuotojus ne kaip į statistinius vienetus, o sudaro galimybę pasidžiaugti“, – BNS teigė A. Romanovskis.    

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius veiksmus vertina skeptiškai.   

„Gerai būtų, kad krūvius sumažintų, padidintų darbo užmokestį, o tada pasakytų: daug dirbate, imkite laisvą dieną. Tada paspausčiau like“, – BNS tvirtino I. Ruginienė. 

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad jeigu sprendimą dėl tokių momentinių laisvadienių priimtų valdžia, ji tam nepritartų, tačiau kai tai padaro atskiros įstaigos, toks žingsnis sveikintinas. 

„Jeigu Seimas priimtų įstatymą, vertinčiau greičiausiai neigiamai – taip jie pasakyti negali, bet atskiros įmonės gali. Tai pavadinčiau žmogiškųjų išteklių valdymu.

Pavyzdžiui, kad ir darbdavys duoda dvi valandas laisvas, visi žiūrime (rungtynes – BNS), o to grįžtame į darbą. Įmonės tai gali sau leisti, kad pakeltų darbuotojų dvasią, puoselėti draugiškumą, bendravimą, kolektyvizmą“, – tvirtino R. Skyrienė.  

„Nenorėčiau atmesti, kad tokie krepšinio įkvėpti sprendimai yra neblogi. Žmonių santykiams bendravimai kartais, tokie ekspromtiniai dalykai yra žavūs“, – tvirtino R. Skyrienė. 

A. Romanovskis įsitikinęs, kad darbdaviai vertina darbuotojus ne pagal tai, kiek jie išsėdi darbo vietoje, o kiek darbo padaro.  

„Tai ne tas dalykas, kam reikėtų priešintis. Pats principas, kad labiau reikia orientuotis į rezultatą, o ne į procesą, yra teisingas. Ir jeigu žmonėms yra sudaroma galimybė atsitraukti nuo darbo, tai yra tam tikras bonusas, jeigu jie susitvarko su darbu, paslaugos nenukenčia, nieko nematau revoliucingo“, – kalbėjo A. Romanovskis.  

„Nemanau, kad Kazlų Rūdos meras nuo darbo atitraukė greitosios pagalbos automobilių vairuotojus“, – pridūrė jis. 

A. Romanovskio teigimu, daug privačių darbdavių reaguoja panašiai: „Darbuotojams tai svarbu. O jų emocinė būklė svarbi darbdaviui. Pats, kaip darbdavys, atšaukiau nemažai susitikimų“. 

Tuo metu I. Ruginienė mano, kad laisvos dienos darbuotojams turi būti suteikiamos už tai, kad jie daug ir gerai dirba.  

„Kad jie atgautų sveikatą ir pailsėtų. Bet tie spontaniniai davimai... Nežinau... Jautriai vertinu. Kodėl analogiškas dėmesys darbuotojams neskiriamas po lietuvių pasiekimų kitų sporto šakų varžybose, pavyzdžiui, plaukimo, kur sergame už Rūtą Meilutytę, po disko metimų, kur turėjome du Lietuvos atstovus finale“, – kalbėjo I. Ruginienė.  

Jos teigimu, per derybas tarp darbdavių bei darbuotojų reikėtų susitarti dėl geresnių darbo sąlygų.

„Jeigu dirbi viršvalandžius, – kad už juos būtų tinkamai sumokama, darbo krūviai neviršytų darbuotojų galimybių, o ne taip kad dirbi už du ar tris, o paskui krepšinio proga gauni laisvą dieną“,  – svarstė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.