Valstybė savo piliečius gina tik žodžiais

Nes mūsiškiai politikos asai mieliau gina baltarusius, ukrainiečius, kartvelus, LGBT, nelegalius imigrantus, bet savo piliečio nepastebi.

Terorizavo įmonę

Subačiuje užaugęs D. Aleksandravičius, įgijęs pastolių montuotojo specialybę, iš pradžių dirbo Norvegijoje, o paskui išvažiavo į Daniją ir čia įsteigė įmonę „DS Byggeri APS".

Kaip pasakojo D. Aleksandravičius, įmonėje, montuojančioje pastolius, dirbo 62 darbininkai. Buhalterinė apskaita buvo tvarkinga. Įmonė laikėsi įstatymų. Darbo netrūko. D. Aleksandravičius pats pramoko danų kalbos. Į Daniją gyventi ir mokytis atsivežė savo jaunesnįjį brolį. Čia paauglys brolis baigė mokyklą.

D. Aleksandravičius, įsikūręs Arso mieste, su savo drauge lietuve, kilusia iš Marijampolės, jau galvojo apie vaikus. Tačiau prieš įmonę „DS Byggeri APS" prasidėjo išpuoliai. Danai pastolininkai įžvelgė konkurentą, nors lietuvio verslą Danijoje turėjo ginti 1992 m. sudaryta ir tuo metu, kai D. Aleksandravičius buvo terorizuojamas, dar galiojusi dvišalė Danijos ir Lietuvos investicijų apsaugos sutartis.

Deja, nors Lietuva, kaip ir Danija, yra Europos Sąjungos narė, danai pastolininkai su lietuviu elgėsi kaip su priešu įsibrovėliu. D. Aleksandravičiaus įmonės darbininkai buvo kamantinėjami, kokios jiems mokamos algos, kiek valandų dirba. Fiksuoti patys menkiausi darbo saugos pažeidimai. Jei koks nors darbininkas nusiimdavo šalmą, danai iškart jį nufotografuodavo.

Apie pelningai dirbančios įmonės savininką lietuvį tikėtasi gauti bet kokios kompromituojančios medžiagos. Tačiau negauta.

„Visi, kas dirbo mano įmonėje, buvome kaip viena šeima, - pasakojo D. Aleksandravičius.

- Kartu švęsdavome šventes, niekas manimi nesiskundė. Bet danų išpuoliai prieš mano įmonę vis įžūlėjo. Sulaukiau grasinimų fiziškai su manimi susidoroti.

Jie sužinojo mano namų adresą Arse. Buvo apšaudyti namų langai. Statybose vartomi mūsų įmonės pastoliai. Rašiau pareiškimus danų policijai, bet ji nereagavo.

Vėliau nubaudė minimalia bauda tik vieną žmogų, nors mus terorizavo šimtai."

Vartė pastolius ir automobilius

Kadangi niekas terorizuojamo lietuvio neužstojo, danų pastolių klubas galutinai suįžūlėjo. 2019 m. gruodžio 2 d. apie 400 danų Kopenhagoje sumušė „DS Byggeri APS" darbininkus, nuvertė pastolius, išvartė ir sudegino kelis automobilius. Keliems darbininkams buvo sulaužyti šonkauliai.

D.Aleksandravičius įtarė, kad pastolių klubas, terorizuodamas lietuvius, pasitelkė profsąjungiečius, tačiau Danijoje gyvenanti mūsų tautietė Nijolė Frank telefonu teigė, kad lietuvio įmonės pastolius vartė, automobilius degino, darbininkus mušė ne profsąjungiečiai:

„Nepainiokite profsąjungos F3 su klubu. Aš tuo metu sėdėjau ne Kopenhagoje, todėl būtų neetiška šiuos įvykius komentuoti. Buvau 400 km nuo Kopenhagos, Vyborge, bet muštynes organizavo ne profsąjunga F3."

Bandė „pripaišyti" nusikaltimą

O iš kur žinoti, kas ką organizavo, jei Danijos policijos tai nesudomino? Net ir tada, kai danų smurto prieš lietuvius vaizdai buvo įkelti į socialinius tinklus, o įvykius aprašė Danijos laikraštis „Ekstrabladet", danų policija į šį smurto protrūkį nesureagavo.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM), kuriai tuo metu dar vadovavo Linas Linkevičius, taip pat turėjo rimtesnių reikalų, nei ginti lietuvį.

O kai niekas tavęs, lietuvi, negina, kodėl lietuvio nežlugdyti toliau?

„2019 m. gruodžio 6 dieną buvau sulaikytas, - pasakojo D. Aleksandravičius, - dar gyvenime taip nebuvo buvę. Sako, įtariame, kad dalyvavai muštynėse.

Uždarė kameroje. Iš nervų pradėjau visas drebėti, ašaroti - sakau, kvieskite gydytoją. Atsakė, kad čia greitoji nevažiuoja, pervežė į kalėjimą, kur gydytojas davė vaistų.

Kitą dieną mane turėjo vesti į teismą, bet prokuroras į teismą su tokiais „įrodymais" neatėjo. Mane paleido."

Tačiau verslas buvo sužlugdytas. Užsakovai atgrasinti. Dalis įmonės darbininkų buvo pervilioti dirbti į kitas įmones.

D. Aleksandravičius liko skolingas už avansu įsigytas statybines medžiagas.

Teko skelbti bankrotą. Šiuo metu D. Aleksandravičius savo verslo neturi. Nors liko gyventi Danijoje, dirba samdomu darbų vykdytoju.

Ambasados „pagalba"

Lietuvos piliečio istorija aiški. Tačiau visiškai neaiški Lietuvos valstybės pozicija savo piliečio atžvilgiu.

Anot D. Aleksandravičiaus, kai jis paprašė Lietuvos ambasados Danijoje pagalbos, čia dirbantis Vaidotas Karvelis telefonu jam atsakė - tu ką? Advokato neturi? Atsiųsiu tau kitų advokatų telefonų numerius. Bet taip ir neatsiuntė.

Mūsų ambasadorė Danijoje Gintė Damušytė, kuriai D. Aleksandravičius nusiuntė sumuštų darbininkų nuotraukas, SMS atsakė taip: „Samdykite advokatą, kuris gintų jūsų interesus ir rašykite pareiškimą policijai dėl grasinimų."

O kodėl mūsiškė URM, kai Lietuvai dėl sumušimų Minske skundžiasi baltarusiai, nesiūlo jiems rašyti pareiškimus Minsko policijai? Kitokie standartai?

2020 m. birželio 12-ąją D. Aleksandravičius oficialiai kreipėsi į Lietuvos URM su prašymu dėl diplomatinės apsaugos. Veltui.

2021 m. birželio 16-ąją dėl aktyvios Lietuvos piliečių teisių apsaugos Danijos Karalystėje į Seimo Užsienio reikalų, Žmogaus teisių, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos komitetus jau kreipėsi advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius" advokatas Rimantas Daujotas.

Advokatas išdėstė, jog tarptautinėje teisėje jau seniai įtvirtintas principas, jog valstybė privalo aktyviais veiksmais apsaugoti užsienio piliečius, jų turtą bei investicijas.

Skundas tarptautiniam arbitražui

D.Aleksandravičius Danijos Karalystės neveiklumą ginant jo turtą yra apskundęs Tarptautinio arbitražo teisme (KSID) Vašingtone.

Nes nesulaukė tinkamos apsaugos ir teisingumo iš atsakingų Danijos institucijų. Tai pirmas toks Lietuvos piliečio ieškinys prieš Danijos Karalystę. D.Aleksandravičius nori, kad jam už sužlugdytą verslą būtų kompensuota 7,5 milijonai Danijos kronų (apie 1 mln. Eur).

Vašingtono arbitraže bylos nagrinėjimas gali užtrukti kelerius metus. Tačiau vis dar neatmetama galimybė sudaryti su Danijos Karalyste taikos sutartį.

Nors kol kas, kaip Seimo komitetams rašo „Motieka ir Audzevičius" advokatas R. Daujotas, Danijos Karalystė atsisako geranoriškai išspręsti ginčą ir atlyginti D. Aleksandravičiui nuostolius, nes nejaučia jokio susidomėjimo ar spaudimo iš Lietuvos Respublikos pusės.

O kodėl nesulaukė susidomėjimo? Gal todėl, kad nėra nei Sviatlana Cichanouskaja, nei LGBT bendruomenės narys?

Seimo Žmogaus teisių komitetas, vadovaujamas Tomo Vytauto Raskevičiaus, šių metų birželį paguodė D. Aleksandravičių tik tiek, jog vienbalsiai nutarė kreiptis į Užsienio reikalų bei Teisingumo ministerijas, „kad šios įvertintų, kokios yra Lietuvos institucijų įsitraukimo į procesus (į pagalbą D. Aleksandravičiui - aut. past.) galimybės. Jei tokios yra, jos, anot komiteto, turėtų būti išnaudojamos.

Ar ne absurdas? Lietuvos pilietis patyrė organizuotą danų smurtą 2019 m., o Lietuvos politikai 2021 m. dar aiškinasi, ar turi galimybių ginti savo pilietį!

Užsienio reikalų ministerijos komentaras

Lietuvos ambasada Danijos Karalystėje kreipėsi į Danijos URM, pabrėždama laisvo darbo jėgos judėjimo kaip fundamentalaus ES principo svarbą bei tai, kad smurto naudojimas sprendžiant tokius ginčus yra nepriimtinas.

Vėliau vyko ir atskiri susitikimai su Danijos verslo struktūromis, taip pat buvo palaikomi kontaktai su danų policija. Atsakydama į 2020 m. birželio 12 d. D. Aleksandravičiaus prašymą, URM buvo informavusi, kad klausimas dėl pagrindo taikyti diplomatinės gynybos priemones galėtų būti svarstomas, jeigu būtų išnaudotos visos Danijos Karalystės vidaus teisinės gynybos priemonės.

Be to, URM atkreipė dėmesį, kad diplomatinės gynybos priemonių taikymas nėra galimas, jei ginčą siekiama išspręsti tarptautiniame arbitraže.

URM, siekdama dar kartą atkreipti Danijos institucijų dėmesį į D. Aleksandravičiaus situaciją, ketina kreiptis į Danijos URM su prašymu suteikti informacijos apie D. Aleksandravičiaus situacijos aplinkybes ir galimus jos sprendimus.

Olavos Strikulienės trigrašis: 

Vien iš URM atsakymo aišku, kad atsakymas - tik formalus atrašinėjimas. Mūsiškiai užsienio politikos asai - per bailūs, kad dėl vieno finansiškai sužlugdyto lietuvio verslininko gadintų diplomatinius santykius su Danijos Karalyste.

Todėl lietuviai, mūsų politikams nuolankiai tūpčiojant, ir toliau bus užsieniuose terorizuojami ar užpuldinėjami. Ir toliau Norvegijoje atiminės jų vaikus, o Danijoje - žlugdys verslus.