Už prekybą lubinais - bauda

Svarbu nepamiršti - gausialapius lubinus ir jų hibridus draudžiama be leidimo ne tik dauginti, sodinti ar pirkti, bet ir jais prekiauti.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad sąmoningas verslo požiūris į aplinkosaugą ypač svarbus. Šiuo atveju įmonė įvertino aplinkybes, sutiko su pažeidimu ir išėmė iš prekybos lubinus ir jų hibridus visoje Lietuvoje.

Departamento pareigūnai įmonės atstovams priminė apie Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo augalus ir atsakingam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą.

"Gausialapis lubinas - Lietuvoje išplitęs invazinis augalas. Dėl gebėjimo kaupti azotą jis naudingas žemės ūkiui, tačiau natūraliose pievose dėl azoto atsargų kaupimo dirvožemyje ima nykti vietinės augalų rūšys.

Lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklomis neminta nei pelės, nei paukščiai.

Todėl labai svarbu šiai invazinei rūšiai neleisti plisti", - sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Grudzinskas.

Aplinkosaugininkai įspėja - gyvybingus invazinius augalus draudžiama be leidimo auginti, dauginti, parduoti ar kitaip naudoti. Šis draudimas šiuo metu taikomas 56 rūšims, įrašytoms į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą arba į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, vadinamą Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašu.

Taip pat draudimas galioja ir invazinių augalų rūšių priskiriamoms veislėms ir porūšiams (jei nėra išimčių), o juo vadovautis turi visi: privatūs asmenys, botanikos sodai, miesto želdintojai, prekybos centrai ir kt. Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytas rūšis leidžiama naudoti tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų.

Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims - 800-1 500 eurų bauda.

FOTO APRASAS ŽALA. Dėl gebėjimo kaupti azotą lubinai naudingi žemės ūkiui, tačiau natūraliose pievose dėl azoto atsargų kaupimo dirvožemyje ima nykti vietinės augalų rūšys.