Tyrimas: lietuviai į pensiją nori išeiti, sukaupę virš 100 tūkst. eurų

Daugelis dirbančiųjų nurodo, kad papildomam kaupimui pensijai vidutiniškai galėtų mokėti apie 25 eurus per mėnesį, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė, nei reiktų skirti minėtam tikslui pasiekti.

„Šalies gyventojai gana pagrįstai įvardija sukauptos pensijos sumos dydį, kurios reikėtų išėjus į pensiją − papildomas 100 tūkst. eurų leistų pajamas pensijoje padidinti apie 400 eurų. Tokiu atveju pridėjus „Sodros“ mokamą vidutinę pensiją ir II pakopos išmokas, būtų galima užsitikrinti šalies vidutiniam atlyginimui prilygstančias pajamas senatvėje“, – skaičiuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Tačiau T. Gudaitis pastebi, kad pagrindinis iššūkis siekiant šio tikslo − papildomai pensijai be II pakopos kaupia tik maždaug kas ketvirtas darbingo amžiaus šalies gyventojas.

Kaip rodo tyrimas, 11 proc. iš jų yra pasirinkę kaupimą III pakopoje, 14 proc. savo pensijai kaupia kitu jiems priimtinu būdu. Be to, papildomam kaupimui žmonės kol kas nusiteikę skirti tik labai nedidelę savo pajamų dalį.

Gali atsidėti iki 50 eurų

Remiantis „Swedbank“ tyrimo duomenimis, 19 proc. gyventojų investicijoms į III pakopos pensijų fondą ar kitą kaupimo priemonę galėtų skirti nuo 26 iki 50 eurų, 13 proc. respondentų teigia galintys skirti nuo 11 iki 25 eurų, dar 13 proc. – iki 10 eurų.

Pasak T. Gudaičio, ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų teigia papildomam pensijos kaupimui pinigų skirti negalintys iš viso.

„Skiriant vidutiniškai 25 eurus per mėnesį kaupimui III pakopoje ar investavimui, per tris dešimtmečius su vidutine 6 proc. metine investicijų grąža galima sukaupti apie 25 tūkst. eurų sumą. Vadinasi, jei norimas tikslas yra bent 100 tūkst. eurų siekianti suma, tam reikėtų skirti ir 4 kartus didesnes mėnesio įmokas“, − sako T. Gudaitis.

Kaip rodo tyrimo duomenys, santaupų sumą nuo 101 iki 200 tūkst. eurų norėtų sukaupti 17 proc. respondentų, 201-300 tūkst. eurų – 10 proc., o daugiau kaip 300 tūkst. eurų – net 21 proc. gyventojų.

Tuo metu iki 25 tūkst. eurų siekiančia papildomų santaupų pensijai suma pasitenkintų tik 4 proc. gyventojų, 25-50 tūkst. eurų 9 proc., o 51-100 tūkst. eurų – 15 proc.

II pakopa – tik pusė darbo

Kaip pastebi T. Gudaitis, nors didžioji dalis šalies gyventojų kaupia pensijai II pakopos fonduose, prognozuojamos išmokos iš jų neatstos iki pensijos gautų pajamų lygio.

„Į II pakopos pensijų fondus pervedama 3 proc. įmoka nuo asmens pajamų ir valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Suprantama, kad tai gerokai padidins pajamas senatvėje ir, kartu su „Sodros“ mokama pensija, daugeliui leis pasiekti apie 50 proc. buvusių pajamų lygį. Tačiau norint finansiškai užtikrinto gyvenimo senatvėje, reikalingas ir kitas žingsnis – papildomas lėšų nukreipimas į III pakopą ar per kitus investicijų instrumentus“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Pasak T. Gudaičio, tam, kad būtų galima išlaikyti panašų pragyvenimo lygį išėjus į pensiją, rekomenduojama užsitikrinti apie 70-80 proc. iki tol gautų pajamų.

Todėl jei kaupiama II pakopoje, papildomam kaupimui vertėtų nukreipti 5-10 proc. savo mėnesio pajamų. Jei kaupimas II pakopoje yra sustabdytas, tada savarankiškam kaupimui reikėtų skirti bent 10-15 proc. savo mėnesio pajamų.

T. Gudaitis pastebi, kad, remiantis apklausos duomenimis, tokią sumą nuo savo pajamų šiuo metu gali skirti nedaugelis dirbančiųjų, todėl vis daugiau svarbos turėtų įgyti ir darbdavių įsitraukimas, prisidedant prie dirbančiųjų kaupimo III pakopoje.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.