Tragedija Klaipėdoje, kai tėvas pro langą išmetė kūdikį, ne pirmoji: Lietuvoje tokių košmarų yra buvę ir anksčiau

Anksčiau Lietuvoje įvykdyti panašūs nusikaltimai prieš kūdikius kelia klausimą, kodėl mažamečiams nėra užtikrinama saugi aplinka.

Specialistai sako, kad daugiausiai smurto atvejų prieš mažamečius įvykdo nuo narkotinių medžiagų apsvaigę asmenys.

Šiaulių tragedija: trenkė kūdikį ant žemės ir nuėjo miegoti

Pro langą išmesto kūdikio situacija primena prieš 13 metų įvykusią tragediją, kai Šiauliuose, šeimyninio barnio metu, išgėręs tėvas užmušė trijų mėnesių kūdikį Danielių. 

Kūdikio mirtimi pasibaigęs šeimyninis barnis kilo 2010 metais, balandžio 22-osios vakarą. Konfliktas įsiplieskė, kai vyno išgėręs Vytautas Jagučianskas sutuoktinei Romualdai sugrįžus į namus pradėjo ant jos šaukti, kad grįžo per vėlai.

Kai moteris išėjo į lauką parūkyti, iš paskos su kūdikiu rankose išbėgo V. Jagučianskas. Sušukęs jai „paimk“ – vyriškis metė kūdikį ant žemės. 

Anot motinos, jai nebuvo galimybės sugauti kūdikio, o vyras tyčia taikė ne į minkštesnį žolyną, o į šaligatvio plytelėmis grįstą taką. 

Greitąją pagalbą iškvietė kaimynė, pas kurią su nebegyvu kūdikiu rankose atbėgo mažylio mama, tačiau medikai tuo metu padėti nebegalėjo – kūdikiui buvo konstatuota mirtis. Mažyliui buvo suknežinti kaukolės kaulai. 

Trijų mėnesių kūdikio nužudymu įtartą V. Jagučianską policija rado bemiegantį.

Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,21 promilė. Ant žemės numestą kūdikį palikęs, jis sugrįžo į namus, užsirakino duris ir nuėjo miegoti, ten pareigūnai jį ir rado.

2011 metų birželio 20 d. Šiaulių apygardos teismas skyrė V. Jagučianskui 11 metų laisvės atėmimo bausmę, o 2020 metais gegužės 14 d. vyras išleistas iš kalėjimo anksčiau laiko – kalėti jam buvo likę nepilni metai.

Nepakaltinamas tėvas du mažylius įmetė į šulinį

Kraupią 2016 m. sausio 2-osios naktį Kėdainių rajone, Saviečių kaime, keturių vaikų tėvas Aurelijus Beras įmetė savo du mažamečius į šulinį.

Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai kopėčiomis ir virve iš šulinio ištraukė du negyvus kūdikius – vos kelių mėnesių mergaitę ir 2 metų berniuką. 

Nustatyta, kad berniukas žuvo dėl kritimo į šulinį metu patirtų traumų ir prigėręs vandens, o 6 mėnesių mergaitė – dėl kūno atšalimo ir prigėrusi vandens.

Kilus buitiniam konfliktui, smurtaudamas vyras privertė iš namų pabėgti savo sugyventinę. Kiti du vaikai – 16-metis berniukas ir 5-erių mergaitė su šunimi pasislėpė šiene. Tačiau dvimetis berniukas ir šešių mėnesių mergytė liko su tėvu.

Policijai apie vyrą pranešė iš namų išvyta vaikų mama. Ji teigė basa išbėgusi į lauką, nes vyras ją puola. Atvykus pareigūnams, namuose žudikas buvo sulaikytas – jis iškart pripažino kaltę ir paaiškino visas aplinkybes.

Anksčiau kartą teistas ir 5 kartus administracine tvarka baustas vyras nelaimės akimirką buvo blaivus. 

Po atliktos psichiatrinės ekspertizės, 2016-ųjų kovo antroje pusėje, ekspertai patvirtino, kad du mažamečius vaikus į šulinį įmetęs tėvas yra nepakaltinamas.

Keturmečio Matuko istorija: sumušė iki mirties

Iki šių dienų Lietuvoje atsimenama sukrečianti Matuko istorija. Viskas prasidėjo 2017 m. sausio 25-osios vakarą, kai policija gavo pranešimą, kad Kėdainiuose itin sužalotas ketverių metų vaikas. 

Vėliau paaiškėjo, kad keturmetis buvo sumuštas kėdainiškių poros – patėvio Gedimino Kontenio ir motinos Monikos Kaziukaitytės.

Ant grindų rasto vaiko sužalojimai buvo itin sunkūs – visas kūnas nusėtas mėlynėmis, sužeistos galvos smegenys, plaučiai. Kritinės būklės berniukas skubiai operuotas, tačiau jo gyvybės išsaugoti nepavyko – Sausio 27 d. rytą vaikas mirė. 

Smurto protrūkiai prieš mažametį prasidėjo, kai šis buvo mokomas skaičių ir nesugebėjo tam tikrų skaičių ištarti. 

Šioje istorijoje, šeima jau anksčiau buvo patekusi į teisėsaugos akiratį dėl smurto artimoje aplinkoje. 2016 metų pabaigoje darželio auklėtojai kilo įtarimų, kad mažylis buvo sumuštas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir byla teismo nepasiekė.

Teismas G. Kontenį pripažino visuomenei pavojingu recidyvistu ir skyrė 19 metų laisvės atėmimą, o M. Kaziukaitytei – 16 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Mažamečių žudynės tęsiasi

Praeitą savaitę, lapkričio 18 d. Lietuvą sukrėtė dar vienas šokiruojantis įvykis – Klaipėdoje tėvas, gimęs 1998 m., išmetė kūdikį pro pirmame aukšte esančio buto langą.

Tuo metu pranešta, kad kūdikio būklė labai sunki. Jis pervežtas į Kauno klinikas.

Teismas tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymą skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – įtariamajam, galimai pro buto langą išmetusiam kūdikį. Teismo sprendimu, vyrui tuo metu skirtas suėmimas 14-ai dienų.

25-erių vyras jau buvo teistas kelis kartus, o sykį – už žmogžudystę, kai būdamas paauglys dėl kelių cigarečių nužudė benamį.

Visgi, lapkričio 22 d. vakare Lietuvą apskriejo žinia, kad 5 mėnesių mažylis neišgyveno. 

Klaipėdos apygardos prokuratūra perkvalifikavo įtarimus per langą kūdikį uostamiestyje išmetusiam vyrui. Kūdikiui mirus, asmuo įtariamas dėl nužudymo, pranešė prokuratūra.

„Medikams, įnirtingai kovojusiems už vaiko gyvybę, informavus, jog kūdikis mirė, tyrimas perkvalifikuotas ir tęsiamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio („Nužudymas“) 2 dalies 1 p., 2 p. 3 p. ir 6 p.“, – ketvirtadienį paskelbė prokuratūra.

Nurodomame BK straipsnyje numatyta, kad tas, kas nužudė mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, kankindamas ar kitaip itin žiauriai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vaiko teisių gynėjai – sukrėsti

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė sako, kad yra ypatingai skaudu, kai alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas vartojantys suaugusieji apleidžia savo vaikus, prieš juos smurtauja. 

Anot jos, pastarųjų dienų tragedijos atvejis, prieš bejėgį vaiką, buvo padarytas nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių žmonių. 

Ji sako, kad nors vaiko teisių apsaugos sistemos reforma iš esmės pakeitė vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje, visuomenės pokytis neįvyksta taip greitai.

„Šiuo metu vaiko teisių gynėjai į pranešimus reaguoja visą parą visoje Lietuvoje. Iki reformos, kai vaiko teisių apsaugą įgyvendino savivaldybės, reaguojama buvo tik darbo valandomis. Dabar reaguojame visais atvejais, kai gauname pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“, – sako I. Skuodienė.

Vaiko teisių apsaugos vadovė sako, kad po reformos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje atsirado mobiliosios komandos – specialistų komanda, kuri ypatingais atvejais vyksta į šeimas ir gali suteikti pagalbą čia ir dabar. 

„Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka, kad visi vaikai gyventų be smurto“, – teigia I. Skuodienė.

Ji pastebi tendenciją, kad gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir apie galimą smurtą prieš vaikus, kasmet daugėja.

Moteris sako, kad siekiant mažiau skaudžių tragedijų vaikų atžvilgiu, svarbus yra pokytis visuomenėje.

„Kiekvienam iš mūsų vertėtų būti atidesniems aplinkiniams, mokytis atpažinti ženklus, išduodančius, kad vaikas galimai patiria smurtą“, – sako I. Skuodienė.

Anot jos, dirbant su šeimomis ypatingai svarbu identifikuoti priklausomybės simptomus, jų įtaką šeimos gerovei. 

„Svarbu teikti intensyvią pagalbą šeimai, vaikams, o priklausomam, vartojančiam asmeniui priimti visą reikalingą pagalbą, kuri padėtų įveikti priklausomybę, keisti savo elgesį“, – pataria moteris.

Vaikų psichologė: „akivaizdžiai matosi, kai vaikas patiria smurtą“

Vaikų psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos narė Raminta Gudelytė-Bagdonė sako, kad galima fiziškai pastebėti, kada vaikas jaučiasi nuolatinės grėsmės būsenoje, nesaugus.

„Gali atsirasti somatinių sunkumų – įtampa kūne, veido išraiškos. Pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikui gali atsirasti nemiga, suprastėti mokymosi rezultatai – jis nenori eiti į mokyklą, nenori mokytis.

Dažniausiai vaikas nori būti saugioje vietoje, o ne socialinėje aplinkoje“, – kaip atpažinti smurtą patiriantį vaiką pasakoja psichologė.

Anot jos, jeigu smurtą patiriantis vaikas nenori kalbėtis su specialistais, reikia duoti jam laiko, kadangi vaikams reikia skirtingo laiko pritapti prie saugios aplinkos.

„Priklauso nuo vaiko amžiaus, kiek jis kartų matė specialistą, kokią aplinką specialistas sukuria, reikia duoti laiko. O jeigu vis tiek nepavyksta, galima duoti piešti ar bandyti per vaidmenų žaidimus išsiaiškinti, kas vaikui negerai. Užmegzti kontaktą su vaiku galima ne tik per žodžius“, – atkreipia dėmesį specialistė. 

Ji pasakoja, kad normaliai vaiko raidai yra svarbi saugi aplinka ir esminių – fiziologinių ir emocinių - vaiko poreikių patenkinimas.

„Svarbu ne tik nuspėjama, saugi ir aiški aplinka, bet ir elementarus ryšys su suaugusiuoju. Vaikas turi jausti, kad jis yra mylimas, reikalingas, o iškilus problemai gali kreiptis į artimuosius“, – teigė ji.

Vaikų psichologė pastebi, kad psichologų darbe dažniausiai vaikai iki psichologo net neprieina. 

„Didžiąją laiko dalį vaikų psichologai praleidžia konsultuodami ne vaikus, o tėvus, kadangi tėvai įtakoja daugelį vaiko aplinkos aspektų, kurie keičia jo būseną“, - atskleidžia ji.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, per 2021 m. buvo užfiksuota 2935, per 2022 m. – 3228, o per šių metų dešimties mėnesių laikotarpį – 3325 galimo smurto prieš vaiką atvejai. 

Anot vaiko teisių gynėjų, daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.