„Sodra“: Lietuvoje tėčiai ir seneliai motinoms padeda ne prižiūrėti vaikus, o gauti išmokas

Vis dėlto, pasak jos, vaiko priežiūros išmokas gaunantys tėčiai ir seneliai „padeda ne prižiūrėti vaiką, o gauti išmoką“.

Šiuos duomenis „Sodros“ specialistė pirmadienį pristatė žiniasklaidai.

Pasak K. Zitikytės, pastaraisiais metais Lietuvoje šeimas pradedama kurti vėliau, tad motinystės išmokas gauna vis vyresnės moterys. Nuo 2005 m., pasak jos, vidutinis motinystės išmokos gavėjų amžius išaugo 6 metais, iki 31 metų.

„Tai rodo, kad baigus mokslus darbo rinkoje pabūnama ilgiau ir tik paskui ateina šeimos kūrimo, motinystės pasirinkimai“, – teigė K. Zitikytė.

Dėl to, anot „Sodros“ atstovės, per paskutinįjį dešimtmetį išaugo ir motinystės išmokas gaunančių moterų, kadangi prieš sukurdamos šeimą jos jau būna įsitvirtinusios darbo rinkoje.

„Didesnė dalis būna jau padarę karjerą ar ją pradėję daryti ir yra įgiję stažą išmokai gauti. Vieną teigiamą tendenciją jau turime – prieš dešimtmetį beveik 80 proc. gimdžiusiųjų gaudavo motinystės išmoką, o dabar ta dalis didesnė – 86 proc.“, – kalbėjo ji, dar pridūrusi, jog gerai apmokamuose darbuose įsitvirtinusios moterys gauna ir didesnes motinystės išmokas, kadangi jos skaičiuojamos nuo didesnių pajamų.

Per dešimtmetį, pasak K. Zitikytės, aktyviau kreipiamasi ir dėl mėnesį po vaiko gimimo gimusių tėvystės išmokų.

„Prieš dešimtmetį dešimčiai mamų teko 5 tėvai, kurie ėmė tėvystės išmoką, tai dabar tai pačiai dešimčiai motinų būtų 7 tėvai. Aktyvumas yra didesnis“, – pastebėjo ji.

Taip pat, „Sodros“ duomenimis, 95 proc. tėvų renkasi tėvystės atostogas ir vaikų priežiūros išmokas dvejiems metams. Šį variantą pasirinko 23,5 iš visų 24,8 tūkst. išmokas gavusių tėvų.

Vienerių metų trukmės tėvystės atostogas dažniausiai pasirenka specialistai ir vadovai iš geriau apmokamų sričių.

„Didžioji dalis jų yra specialistai, kas trečias ir kas penktas yra vadovai. Tai jei lygintume kitas grupes, tai tikrai didesnė dalis vadovų pasirenka gauti išmoką vienerius metus“, – sakė K. Zitikytė, paminėjusi, kad tai dažniausiai informacijos ir ryšių technologijų srityse dirbantys žmonės.

„Tas, kam labai reikia greičiau grįžti į darbo rinką ir karjerą daryti“, – pridūrė ji.

„Sodros“ duomenimis, kas ketvirtas vaiko priežiūros gavėjas yra vyras, jų per dešimtmetį daugėjo ir yra 8,6 tūkst. Tai, pasak „Sodros“ patarėjos lyg ir rodytų, kad vis daugiau vyrų įsitraukia į vaikų priežiūrą, tačiau dauguma jų antraisiais vaiko priežiūros metais pradeda dirbti.

„Vyrai ima vaiko priežiūros išmokas, bet matome, kad didžioji jų dalis išmoką gauna antraisiais ir 9 iš 10 dirba. Tai reiškia, kad dirbama ir, matyt, kad vaiką prižiūri ne vyrai, o greičiausiai tos pačios mamos, kiti giminaičiai, galbūt auklės“, – pastebėjo K. Zitikytė, panašią tendenciją pabrėžusi ir aptardama išmokas gaunančių senelių statistiką – 1,1 tūkst. senelių vaiko priežiūros išmoką gauna antrus metus ir beveik visi jie kartu dirba.

„Lietuvoje turime padėtį, kai tiek vyrai, tiek seneliai, dažniausiai padeda ne vaiką prižiūrėti, bet gauti išmoką“, – pabrėžė ji.

Moterų ir vyrų pajamos skiriasi ir trečdaliu

Tokie šeimų finansiniais sumetimais atliekami pasirinkimai, K. Zitikytės teigimu, lemia, kad nuo 25 gyvenimo metų moterų pajamos pradeda augti ženkliai lėčiau, nei vyrų.

„Iki 25 gyvenimo metų  vyrų ir moterų pajamos panašios (...) ir vėliau vyrai darbo pajamas augina toliau. Daroma karjera ir čia ta jaunystė, ir žinios, ir pan. lemia, kad vyrų darbo pajamos auga. Tuo tarpu moterų, apie dešimtmetį darbo pajamos net tik nedidėja, bet rasime metų, kur vidutiniškai ir pamažėja“, – kalbėjo K. Zitikytė.

Pajamų atotrūkio pikas „pikas“, pasak „Sodros“ specialistės, pasiekiamas 32 gyvenimo metais bei siekia apie 34 proc.

„Vyrų pajamos būna didesnės trečdaliu“, – pažymi ji.

K. Zitikytės teigimu, laikotarpiu, kai moterys užsiima vaikų priežiūra ir daro karjeros pertrauką lemia, kad krinta jų profesinė kvalifikacija, įšaldomas atlyginimas, tad grįžus, tenka „vytis“ vyrus, kadangi darbo pajamos vėl tampa panašios tik būnant 50 metų.

To pasekme specialistė įvardija mažesnę senatvės pensiją.

„Sulaukus pensijos padėtis pasikeičia dar stipriau. Jei vyrų ir moterų darbo pajamos skiriasi apie 14 proc., senatvėje matome, kad vyrų pensijos yra beveik 20 proc. didesnės nei moterų“, – pabrėžė K. Zitikytė.

Šis apie 90 eurų skirtumas, jos teigimu, atsiranda, nes moterys, augindamos vaikus, daro karjeros pertraukas, dėl to ir gauna mažesnes pajamas.