Situacija darbo rinkoje grįžta į ikipandeminį lygį

 Situacija darbo rinkoje grįžta į iki pandemijos buvusį lygį, o žiemos sezonui būdingas registruoto nedarbo augimas šiemet dar mažesnis nei būdavo anksčiau. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos specialistų surinkti duomenys.

Jaunimo iki 29 metų registruotas nedarbas mažėjo ir žiemos metu, sausį – nuo 7 iki 6,8 proc. (0,2 proc. punkto). Vasario pradžioje darbo ieškojo 29,9 tūkst. jaunuolių – 57 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Daugiausia jaunimo (16–29 m.) neturi darbo Lazdijų rajone (10,5 proc.), taip pat didžiuosiuose šalies miestuose: Kaune (9,1 proc.) ir Vilniuje (8,9 proc.). Mažiausiai nedirbančio jaunimo – Birštone (3 proc.), Skuodo ir Varėnos rajonuose (po 3,3 proc.), Pagėgiuose (3,7 proc.).

„Įprastų sezoniškai vykstančių darbo rinkos procesų jau neužgožia pandemijos sukeltas staigus registruoto nedarbo šuolis, o vėliau ir kritimas“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus specialistė Jurgita Oksienė.

Keičiasi ir bedarbių struktūra pagal lytį. Jau antrą mėnesį iš eilės registruotų vyrų skaičius viršija moterų – vasario 1 d. buvo registruota 87,9 tūkst. moterų ir 89,4 tūkst. vyrų.

Palyginti su praėjusių metų vasario pradžia, moterų nedarbas mažėjo labiau negu vyrų: darbo neturinčių moterų dalis tarp darbingo amžiaus moterų sumažėjo 6,5 proc. punkto, analogiškas vyrų rodiklis mažėjo 5,8 proc. punktais. Vis dėlto moterų registruotas nedarbas išlikęs šiek tiek aukštesnis nei vyrų – atitinkamai 10,3 proc. ir 10,1 proc.

Vyresnių nei 50 m. asmenų registruotas nedarbas didėjo abu žiemos mėnesius: gruodį 0,1 proc. punkto, sausį – 0,3 proc. punkto.

„Žiemos mėnesiais įprasta matyti ryškesnį nedarbo didėjimą, tačiau dabar vyresnio amžiaus asmenų perėjimas į užimtumą vyksta lėčiau nei kitų amžiaus grupių asmenų. Vasario pradžioje darbo neturėjo 76 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų – 27 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu“, – pabrėžė J.Oksienė.

Beveik ketvirtadalis vyresnio amžiaus asmenų darbo neturėjo Ignalinos (24 proc.) ir Lazdijų (23,7 proc.) rajonuose. Mažiausiai – Klaipėdos rajone (6,7 proc.), Birštone (8,3 proc.) ir Kretingos rajone (8,9 proc.).

Ilgalaikių bedarbių skaičius pusmetį taip pat tolygiai mažėja. Vasario pradžioje Užimtumo tarnyboje jų buvo registruota 55,6 tūkst. – 32,3 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 82,1 tūkst. Vis dėl to ilgalaikių bedarbių bendroje struktūroje išlieka gerokai didesnė nei prasidedant Covid-19 pandemijai.

Tuomet ilgą laiką darbo nerasdavo vos daugiau nei 17 proc. registruotų bedarbių. Šių metų vasario 1 d. ilgalaikiai bedarbiai sudarė 31,4 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder