Seimo narys siūlo nustatyti, kad skundai dėl mitingų būtų išnagrinėti iki jų datos

Parlamentaras registravo Susirinkimų įstatymo pataisas, kurios organizatorius įpareigotų anksčiau pranešti apie planuojamą renginį, tuo pačiu nustatant, kad skundas dėl savivaldybės sprendimo derinant renginį teisme turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas.

Pasak R. Lopatos, šiuo metu susirinkimo organizatoriai iki paskutinio momento negali būti tikri, ar jis vyks, priklausomai nuo teismo sprendimo, o kartais ginčai dėl renginio išsprendžiami jau po datos, kada jis turėjo vykti.

„Tai sukuria ne tik įvarius logistinius sunkumus, susijusius su susirinkimo organizavimu, bet ir suformuoja teisinio netikrumo būseną. Tokios situacijos sukelia visuomenės nepasitikėjimą teise, o tai neatitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės siekio“, – pataisų aiškinamajame rašte sako komiteto vadovas.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad organizatoriai savivaldybę apie planuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, privalo pranešti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jo dienos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai arba neveikimas, tai pat pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas gali būti skundžiami įprasta administracine tvarka.

Pagal R. Lopatos pataisas, organizatoriai apie susirinkimą turėtų pranešti prieš 15 dienų iki numatytos datos, o skundas dėl susirinkimo apygardos administraciniame turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. toks pats 72 valandų terminas būtų nustatytas ir skundą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Jis siūlo, kad Susirinkimų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo gruodžio 31 dienos.

Seimo narys sako, jog pataisas registruoja po pastarųjų atvejų, kai teismo sprendimas dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo suderinti LGBTQ+ eitynes buvo paskelbtas jų išvakarėse, o Vilniaus miesto sprendimas atšaukti Lietuvos šeimų sąjūdžio planuotą mitingą prie Seimo teisme buvo įvertintas tik po numatytos datos.

„Būna ir tokių situacijų, kai teismai sprendžia kilusį ginčą post factum, t. y. jau po tos datos, kurią buvo planuojama organizuoti susirinkimą. (...) Taigi net ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra palankus susirinkimo organizatoriams, pašalinti teisės pažeidimą nebėra jokių galimybių“, – aiškinamajame rašte pažymi R. Lopata.

Lietuvos šeimų sąjūdis pernai rudens sesijos pradžios dieną, rugsėjo 10-ąją, norėjo prie Seimo rengti mitingą dėl koronaviruso ribojimų bei valdančiųjų politikos, bet sostinės valdžia anuliavo savo ankstesnį sprendimą šį mitingą suderinti. Mitingas vyko Katedros aikštėje.

Spalio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas rugsėjo 10-ąją galėjo vykti prie Seimo, nes Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė realios grėsmės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama