Seimo Antikorupcijos komisija planuoja balsuoti dėl nepasitikėjimo Stončaičiu

Nepasitikėjimą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovu Algirdu Stončaičiu inicijuoja septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Valdantieji laikosi pozicijos, kad Seimo Antikorupcijos pirmininkas neatsakė į žiniasklaidos iškeltus klausimus dėl jo reputacijos ir galimų netinkamų ryšių, o šiai pozicijai keliami aukščiausi skaidrumo standartai.

„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku A. Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – skelbiama parlamentarų pareiškime.

Opozicijos atstovai komisijoje neketina dalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu. Jų teigimu, pagrindo atstatydinti komisijos vadovą nėra, o šios pareigos pagal Seimo statutą priklauso opozicijai.

„Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį. Tarnybos, ką turėjo, atsisakė duoti, klausimas – kodėl tai padarė, buvo užuominų, kad duomenys ten neišsamūs ir taip toliau. Nėra nieko apčiuopiamo, už ko būtų galima kabintis ir žiūrėti, kokios ten problemos yra“, – BNS sakė opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Opozicinių socialdemokratų atstovas komisijoje Julius Sabatauskas teigė, kad komisija atliko tyrimą dėl viešai paskelbtos informacijos, kuri galėjo mesti šešėlį A. Stončaičiui, bet ji nepasitvirtino.

„Nepasitikėjimo pareiškimą patys pareiškė, patys tegu ir sprendžia, nematau jokio pagrindo tam nepasitikėjimui, nes komisija atliko tyrimą dėl tų viešai paskelbtų faktų, jie nepasitvirtino, buvo liudijimas ir iš VSD. Jeigu jie politiškai nepasitiki, tegu savo nepasitikėjimą ir reiškia, aš nesiruošiu dalyvauti tame politiniame spektaklyje“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – septynis narius iš 12-kos.

Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes anksčiau naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Seime sulaukus institucijų atsakymų A. Stončaitis BNS tuomet teigė besitikintis, kad jie padės tašką istorijoje dėl jo leidimo dirbti su slapta informacija.