Seimas spręs, ar supaprastinti metalų supirkėjų veiklą

aip siekiama pagerinti verslo aplinką ir mažinti administracinę naštą.    

Už, kad Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimus Seimas svarstytų, balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 18 susilaikė. Toliau į Seimą pataisos grįš lapkričio pabaigoje, kai išvadą pateiks Ekonomikos komitetas.    

„Valstietis“ Arvydas Nekrošius frakcijos vardu paprašė projekto antikorupcinio vertinimo. 

Dabar metalų supirkėjai Statistikos departamentui turi teikti informaciją apie alavo, aliuminio, cinko, švino, plieno, vario, bronzos, žalvario, ketaus ir nikelio laužą. 

Pataisas teikianti Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad užtektų tokius duomenis fiksuoti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nes metalų atliekų perdirbimo pajėgumai nėra dideli ir statistinės informacijos poreikį gali patenkinti vien GPAIS renkami duomenys.   

Didžioji dalis Lietuvoje susidarančių metalų atliekų yra eksportuojama. 2021 metais iš jų produktus gamino devyni atliekų tvarkytojai. Pernai 5 proc. šių atliekų buvo perdirbta Lietuvoje, apie 83 proc. išvežta, o įvežta apie 590 tūkst. tonų, iš kurių apie 4 proc. perdirbta šalyje, o apie 89 proc. išvežta.