Seimas balsuos dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą asmeninį žydų turtą

Vyriausybė siūlo kompensacijas numatyti naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu.

Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Kaip ir dabartinės, naujos kompensacijos būtų skirtos Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų būtų laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.

Pataisas inicijavusi Vyriausybė siūlo, kad jos įsigaliotų nuo sausio.

Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.

Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.