Seimas balsuos, ar pradėti apkaltą Petrui Gražuliui ir kreiptis į Konstitucinį Teismą

Tai bus paskutinis balsavimas, nuo kurio priklausys, ar apkaltos procesas kelsis į Konstitucinį Teismą. Seimas jau anksčiau yra patvirtinęs apkaltos komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.

Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.

„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama dokumente.

Pats P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, Seimas balsuotų, ar panaikinti P. Gražulio mandatą. Kad toks sprendimas būtų priimtas, už turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei, bet balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.