Šalies vadovai minint Lietuvos narystės ES sukaktį: tai pats sėkmingiausias sprendimas

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šiandien galime dar kartą pasidžiaugti Lietuvos buvimo Europos šeimoje nauda ir privalumais.

„Tai – kartu priimami sprendimai, paremti bendromis demokratinėmis vertybėmis, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių principais. Tai – atliktos reformos, integracija į bendrąją rinką, lėmusi akivaizdų poveikį ūkio augimui.

Tai – laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas, investicijos į mokslą ir inovacijas, taip pat į daugelį kitų sričių, kas reikšmingai pagerino visų mūsų šalies piliečių gyvenimo kokybę“, – teigia prezidentas.

Šalies vadovas taip pat akcentuoja bendrus ES sprendimus, nukreiptus į visų europiečių saugumo užtikrinimą: išorės sienų apsaugą, energetinį saugumą bei nuolatinę paramą už europietiškas vertybes didvyriškai kovojančiai Ukrainai.

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, tai pats sėkmingiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas.

„Šių metų gegužę minime istorinį įvykį –  Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Žvelgdami nuo laiko kalvos, šiandien galime drąsiai įvardinti, kad tai pats sėkmingiausias politinis ir ekonominis sprendimas, ilgam nulėmęs sėkmingą modernios valstybės raidą“, – pranešime spaudai sako I. Šimonytė.

„Sugrįžę į demokratinių šalių šeimą, mes ne tik naudojamės stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos privalumais, žengdami dideliais ekonominės plėtros žingsniais. Mes įgijome unikalias galimybes bendraminčių tarpe kurti pilietinę visuomenę, stiprinti žmogaus teises ir laisves“, – teigė premjerė. 

Anot jos, labai svarbu, kad Lietuva per šiuos metus įgijo didelį Europos pasitikėjimą – yra kviečiama ir girdima ten, kur brėžiamos viso senojo žemyno ateities gairės, kur aptariami pamatinių vertybių klausimai.

I. Šimonytės teigimu, narystė ES lėmė „daug mūsų valstybės pergalių“. 

Premjerė pabrėžia, kad demokratinį pasaulį antrus metus purtant Rusijos agresijai prieš laisvą Ukrainos valstybę, Lietuva ir visos Europos Sąjungos valstybės turi toliau teikti Ukrainai visą reikiamą paramą, „išlikti stipria ir vieninga galia, jėga, kuri privalo užkirsti kelią visoms imperinėms užmačioms“. 

Anot Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, karas tik dar kartą patvirtino, kad Lietuva pasielgė teisingai pasirinkdama ateitį Europos Sąjungoje, o jos plėtra šiuo metu yra pati geriausia europinių vertybių apsauga ir kolektyvinio saugumo stiprinimas.

„Neseniai Prahoje su ES valstybių parlamentų pirmininkais aptarėme, kad šiuo metu ES plėtra yra labai reikšminga sėkmingai politikai bei demokratijos, gerovės ir taikos stiprinimui Europos žemyne.

Ir dabar vienas iš svarbių strateginių veiksmų – palaikyti ir padėti Ukrainai, Moldovai ir kitoms šalims, nusprendusioms eiti eurointegracijos link“, – pranešime spaudai teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, dabar iš šių valstybių tikimasi konkrečių žingsnių, o Lietuva, nuosekliai palaikanti eurointegraciją, yra pasiruošusi padėti žengti juos sparčiau ir iki galo.

Lietuvos diplomatijos vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia vertybėmis ir lyderyste grįstą Europos valstybių ir žmonių bendrystę.

„Tvirtas moralinis kompasas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES varomoji jėga. Vertybėmis ir lyderyste grįstą bendrystę remia didžioji dalis Lietuvos europiečių ir milijonai europiečių visose ES šalyse”, − ministerijos pranešime spaudai sako ministras.

Anot jo, lyderystės ir drąsos iš Europos tikisi ir milijonai ukrainiečių, suradusių prieglobstį europiečių šeimose. 

Kaip skelbia ministerija, šiemet atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad dauguma europiečių palaiko tvirtą ES atsaką į Rusijos karą prieš Ukrainą. 

„Nepaisant istorinių, geografinių, o kartais ir požiūrių skirtumų, 27 ES valstybių būryje turime daug bendraminčių ir galiausiai veikiame kaip viena komanda – telkiant paramą Ukrainos bei kitų šalių narystei ES, stiprinant Europos Sąjungos atsparumą ekonominei prievartai ir kitoms grėsmėms“, − pažymėjo G. Landsbergis.

Prieš 20 metų, gegužės 11-ąją, visuotiniame referendume 91,07 proc. Lietuvos rinkėjų balsavo už narystę Europos Sąjungoje, o lygiai po metų – gegužės 1-ąją – Lietuva tapo pilnateise ES nare.