Rugpjūčio audros sunaikino derlių, bet Gedimino kalno nepalietė: ar nuošliaužos – jau praeitis?

Tačiau Gedimino pilies kalnas, kurio būklė jau kelerius metus vertinama nuo sudėtingos iki labai sunkios, išliko sveikas. Ar kalną niokojusių nuošliaužų laikai jau baigėsi?

Beveik pačiame Lietuvos sostinės centre stovintys Gedimino pilis ir kalnas lietuvių yra laikomi Lietuvos valstybingumo ir patriotizmo simboliu. Tačiau prieš kelis dešimtmečius po truputį pradėjęs irti kalnas iki šių dienų stovi vis dar pilnai nesutvarkytas.

Visgi situacija, rodos, gerėja – jei anksčiau kalne tai dėl kritulių, tai dėl intensyvaus eismo atsirasdavo nuošliaužų, pastaruoju metu kalnas atlaikė netgi kelias rugpjūtį Lietuvą užklupusias audras, pridariusias rimtų nuostolių ūkininkų laukuose ir gyvenvietėse.

Pirmosios nuošliaužos

Gedimino pilis bei kalnas, ant kurio ji didingai stovi iki šiandien, apipinta plačios istorijos. Ne kartą niokoti gaisrų, priešų, nuošliaužų, plyšių, atsiradusių dėl gamtinių stichijų bei natūralių procesų, tiek pilis, tiek kalnas liko nenugalėti.

Pirmosios nuošliaužos ant Gedimino kalno pasirodė dar 1396 metais, kuomet ne tik suniokojo namus, bet ir atėmė žmonių gyvybes.

Per pastaruosius du dešimtmečius ant Gedimino kalno naujos nuošliaužos buvo susidariusios keletą kartų – 2004 metais rytiniame šlaite dėl liūčių virš pėsčiųjų tako, 2008 metais tame pačiame rytiniame šlaite, 2016 metais, šį kartą jau šiaurės vakariniame šlaite, susidarė dar 2 nuošliaužos.

Ne kartą buvo bandyta ir gerinti kalno būklę: atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai, iki 2013 metų buvo iškirsti visi ant kalno šlaito pasodinti klevai, mat jų šaknys buvo netinkamos – plačios ir negilios.

Tačiau šie bandymai situacijos nepakeitė, vis atsirasdavo naujos įgriuvos.

Įmirksta kaip kempinė

Pasak Gedimino kalno tvarkymo darbų projektuojančios įmonės „Hidroterra“ vadovo Dariaus Kalesnyko, kalnui pavojingiausias oras – pastovus lietus.

„Kai 2-3 dienas, 5 dienas, ar net savaitę lyja po truputį ir tas merkiantis lietus, tai būtent jis yra kalnui labiausiai pavojingas, nes jame nėra padaryta drenažo.

Įmirksta kaip kempinė tas kalnas ir faktas tada jau tie šlaitai nebeatlaiko ir važiuoja. Tai tas yra blogiausia. Ir žiema, aišku. Tada jeigu įmirksta, užšąla, tai būna visko“, – sako D. Kalesnykas.

Vasaros pabaigoje pro visą Lietuvą praūžė audros, nuo kurių kentėjo ne tik derlius, namai ar automobiliai, bet Žagarėje jos nusinešė ir moters gyvybę.

Tačiau Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos specialistė Živilė Stadalytė pasakoja, kad praėjusios audros kalno būklės nepaveikė: „Paviršinio grunto deformacijos atsiranda kuomet kalno viduje susikaupęs vanduo pasiekia tam tikrą lygį, todėl Gedimino kalno būklė bus tiesiogiai priklausoma nuo orų sąlygų iki bus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės.

Dėl šios vasaros sausrų kritinis lygis nėra pasiektas ir netgi nuosekliai mažėja.“

Kalno atstatymo projektą nukėlė teismai

Dėl Gedimino kalne pasirodžiusių nuošliaužų ekstremali situacija paskelbta buvo dar 2017 metais.

2020 metais Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo projektą parengusi projektavimo paslaugų įmonė „Hidroterra“ gavo leidimą tvarkybos darbams sutvarkyti labiausiai pažeistai kalno daliai.

Tačiau tarp „Hidroterros“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam priklauso Gedimino kalnas, kilo ginčas, pasiekęs teismą.

Lietuvos nacionalinis muziejus norėjo pakeisti kalno tvarkybos projektą ir gauti papildomus leidimus statyboms, kurios yra negalimos UNESCO saugomoje teritorijoje, ir nutraukė sutartį su darbus projektuojančia įmone.

„Hidroterra“ Lietuvos nacionalinį muziejų apskundė teismui dėl neteisėtai nutrauktos sutarties, o šis konstatavo, jog sutartis iš tiesų nutraukta neteisėtai.

„Mūsų projektas yra tinkamas ir tai teismas ir pasakė, kad jis yra tinkamas ir kokybiškas. O rangovą parinkinės šiais metais, jeigu viskas gerai, o aš manau, kad viskas turėtų būti gerai.

Jau eina kalba apie lapkritį, gal gruodį išeis viešasis pirkimas parinkti statybininkui, kuris pagal mūsų projektą pradės tuos tvarkymo darbus labiausiai nukentėjusioje vietoje – pietrytiniame šlaite“, – komentuoja D. Kalesnykas.

Kalno laukia žalia žolė

Gedimino kalno tvarkymo darbus projektuojanti įmonė „Hidroterra“ ne tik pasirūpino šlaito sutvarkymu, bet ir gražia aplinka.

„Tikėkimės, kad nieko neįvyks iki to pavasario, kai atsiras statybininkas ir pradės ten tuos sluoksnius netinkamus,tarybiniais laikais užpiltus, nuiminėti ir pagal mūsų projektą padarys tvarkingai.

Nebereikės baimintis ar ten lietus lyja, ar dar kažkas. Pagaliau ir ta žolė bus kokybiškai laistoma, nes mes ir laistymo sistemą suprojektavom.

Dabar ji tiesiog arba nudžiūna, arba kai per daug lietaus, tai tada kiti dalykai vyksta. Tai žodžiu, turėtų būti viskas gerai. Svarbu dabar, kad jie statybininką parinktų, rangovą mūsų projektui“, – sako D. Kalesnykas.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, jei bus rasti finansavimo šaltiniai, kalno tvarkymo darbai gali būti pradėti kitą pavasarį.

„Ilgalaikis Gedimino kalno sutvarkymo darbų projektas šiuo metu yra ekspertuojamas, paraleliai muziejus deda pastangas rasti būsimų rangos darbų finansavimo šaltinius, be kurių nebus galima pradėti darbų.

Jeigu finansavimas bus užtikrintas, rangos darbus pietrytiniame Gedimino kalno šlaite tikimasi pradėti 2024 metų pavasarį“, – portalui nurodė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Tačiau nors žolė ant Gedimino kalno žaliuos, medžių istorinėje vietoje sodinti neplanuojama.

„Konkrečios ilgalaikio Gedimino kalno sutvarkymo priemonės architektų ir projektuotojų buvo parinktos atlikus išsamius tyrimus. Parengtame projekte medžių sodinimas nėra numatytas,“ – priduria Ž. Stadalytė.