Raskevičius apsisprendė: sieks Laisvės partijos pirmininko posto

Pasak jo, sprendimą kandidatuoti į partijos vadovus paskatino augantis naujų politinės jėgos narių skaičius.

„Keliu savo kandidatūrą į Laisvės partijos pirmininkus, nes jaučiu didelę atsakomybę už partijos bendruomenę, už mus rinkimuose balsavusius daugiau nei 56 tūkst. rinkėjų ir už Lietuvos žmones, kurie net ir tamsiausiomis akimirkomis neišsižada saugios, šviesios ir progresyvios Lietuvos idėjos“, – trečiadienį „Facebook“ paskelbė T. V. Raskevičius.

„Viena iš priežasčių, paskatinusių mane kandidatuoti į Laisvės partijos pirmininkus, yra žinia, kad po nesėkmingų rinkimų reikšmingai išaugo į mūsų partiją stojančių žmonių skaičius. Aš žinau, kas yra šie žmonės. 

Aš buvau jie, kai 2016 metais stojau į liberalią partiją, nes išsigandau, kad po korupcijos skandalo liberaliai politikai Lietuvoje atėjo galas. 

Ir šie žmonės, kurie įstojo į Laisvės partiją po spalio 13 d., yra tie žmonės, kurie ateina Tavęs paremti ne tada, kai Tau sekasi, o tada, kai reikia persigrupuoti, susitelkti ir sugrįžti su nauja jėga. Ir mes tą padarysim“, – akcentavo jis.

Kalbėdamas apie savo, kaip potencialaus pirmininko, siekius, buvęs parlamentaras akcentavo Laisvės partijos matomumo užtikrinimą europinėje, nacionalinėje bei savivaldos politikoje. Pasak jo, „laisviečiams“ būtina ir detali partijos nesėkmės 2024 m. vykusiuose rinkimuose analizė.

T. V. Raskevičius teigia – jei būtų išrinktas politinės jėgos pirmininku, stiprintų Laisvės partijos skyrių struktūrą. Jis taip pat žada užtikrinti sklandų partijos administracijos darbą.

„Yra ir būna sudėtingų kelionių, kurių laimingą baigtį lemia pažadas ir keliaujančių tikėjimas tuo pažadu. Eime. Viskas bus gerai“, – į „laisviečius“ kreipėsi politikas.

Politinei jėgai laikinai vadovaujantis Vytautas Mitalas jau anksčiau yra teigęs, kad nenorėtų stoti prie partijos vairo.

Galimu kandidatu į partijos pirmininkus yra įvardijamas ir vienas jos steigėjų Remigijus Šimašius. Politikas viešai nėra pasisakęs apie planus vadovauti „laisviečiams“.

ELTA primena, kad naujajame Seime Laisvės partija neturi savo atstovų. Politinė jėga neperkopė 5 proc. kartelės daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o trys į antrąjį turą vienmandatėse apygardose patekę „laisviečiai“ nusileido konservatoriams.

Patyrusi pralaimėjimą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, buvusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pranešė atsistatydinanti iš partijos pirmininkės pareigų. Vis tik iš pačios partijos politikė trauktis neketina ir tebelieka jos nare.

Laisvės partija naująjį lyderį ir kitus valdymo organus rinks lapkričio 30 d. vyksiančiame neeiliniame suvažiavime. Iki tol partijai laikinai vadovauja buvęs parlamentaras V. Mitalas.