Prieš rinkimų maratoną – paskutiniai Rinkimų kodekso pakeitimai

Parlamentarai planuoja pakeisti apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų ir balsavimo komisijų narių darbo apmokėjimo tarifus, atsižvelgiant į naują nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiantį pareiginės algos bazinį dydį. Taip pat numatoma pakoreguoti rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojo Andriaus Vyšniausko, planuojami Rinkimų kodekso pakeitimai yra techniniai.

„Taisome Rinkimų kodekso ir įvykusios valstybės tarnybos reformos neatitikimą. Po reformos, pakeitus pareiginės algos bazinio dydžio skaičiavimą, algos apygardų ir apylinkių komisijų nariams išaugtų 10 kartų.

Tokio sumanymo nebuvo, todėl algų koeficientai atstatomi į dabartinį lygį su nedideliu pakėlimu”, – Eltai sakė Rinkimų kodekso pataisų autorius A. Vyšniauskas.

Antradienį Seimas taip pat ketina priimti Seimo narės Dalios Asanavičiūtės parengtą Rinkimų kodekso pakeitimo projektą, kuriuo koreguojama rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka. Įtvirtinus siūlomas nuostatas būtų sudaromi tikslesni rinkėjų sąrašai.

„Šiuo metu turime rinkėjų, kurių nei vienas pilietybę patvirtinantis dokumentas, negalioja. Daugiausiai tai yra į užsienį išvykę asmenys, kurie arba jau yra gavę kitų šalių pilietybę, arba netgi numirę.

Šie asmenys yra įtraukiami į rinkėjų sąrašus, nors akivaizdu, kad jie nedalyvauja šalies politiniame gyvenime arba jų tiesiog nėra.

Todėl siūlome sudaryti galimybę VRK tokius asmenis išbraukti iš rinkėjų sąrašų. Tai nereiškia, kad panaikinama tokio asmens aktyvioji rinkimų teisė.

Ne, toks pilietis, jei jis atsirastų, galėtų ateiti į rinkimų apylinkę su kitu dokumentu ir jis būtų į sąrašus įtrauktas. Tačiau tvarka sudarant sąrašus būtų aiškesnė ir tikslesnė”, – Eltai sakė A. Vyšniauskas.

Priėmus kodekso pataisas, asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau neturintys galiojančio pilietybę patvirtinančio dokumento ir neįtraukti į rinkėjų sąrašus, neprarastų teisės balsuoti.

Norėdami dalyvauti rinkimuose jie turėtų kreiptis į atitinkamą rinkimų komisiją su prašymu įrašyti juos į rinkėjų sąrašus. Tokių prašymų pateikimo tvarką nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija.

VRK duomenimis, šiuo metu yra apie 94 tūkstančiai rinkėjų su negaliojančiais asmens pilietybę patvirtinančiais dokumentais, 61 131 iš jų paskutinės gyvenamosios vietos valstybė yra Lietuva, 32 874 – kita valstybė arba nežinoma.  

48 092 rinkėjų, iš kurių 20 173 paskutinę gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, tokie asmens dokumentai negalioja ilgiau kaip vienerius metus.

Anot A. Vyšniausko, jei Seimas pritartų, naujos Rinkimų kodekso nuostatos bus taikomos visiems kitų metų rinkimams. 

A. Vyšniauskas apie internetinio balsavimo iniciatyvą: visiškai nerimta 

Seimo narys konservatorius A. Vyšniauskas nesuteikia vilčių Seimo nario Lino Jonausko įregistruotai internetinio balsavimo iniciatyvai.

„Yra geras liaudies posakis: nei į kuolą, nei į mietą. Taip ir ši kolegos Rinkimų kodekso pataisa dėl internetinio balsavimo.

Pirmiausiai, pačiame Rinkimų kodekse yra reglamentuota, kad prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui (6 mėnesiai iki bet kurių rinkimų) kodeksas jau negali būti koreguojamas.

Prezidento rinkimų politinės kampanijos laikotarpis prasideda ateinantį pirmadienį. Jis truks metus, kol finišuosime su Seimo rinkimais. Todėl jokie kodekso pakeitimai nėra galimi.

Tai apibrėžia tiek pats kodeksas, tokia yra ir geroji tarptautinė praktika. Čia dedame tašką”, – Eltai sakė A. Vyšniauskas.

Politikas nurodo ir antrą argumentą: Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atlieka išsamią internetinio balsavimo studiją.

„Joje yra bandoma atsakyti į šio balsavimo techninius, saugumo ir netgi konstitucinius klausimus.

Su nekantrumu laukiame rezultato, todėl, kad Seimas yra neformaliai sutaręs prie internetinio balsavimo grįžti tik po VRK atliktos galimybių studijos”,– sako A. Vyšniauskas .

Trečia, kolegos siūlymas, anot A. Vyšniausko, neatrodo rimtas.

„Jis siūlo, kad internetinio balsavimo sistema būtų sukuriama per du mėnesius.

Per tiek laiko, net ir nesant politinės kampanijos laikotarpio, kodekso pakoreguoti nebūtų spėta.

Ką jau kalbėti apie saugios sistemos sukūrimą. Ekspertų vertinimu, pirminei internetinio balsavimo platformai sukurti reiktų mažiausiai dviejų metų, o jos testavimui bent metų ir kurių nors mažesnių rinkimų, pavyzdžiui, savivaldos.

Taigi, iniciatyva yra visiškai nerimta ir, matyt, susijusi tik su kolegos Lino Jonausko užmojais būsimuose Seimo rinkimuose”, – sakė A. Vyšniauskas.

Kaip ELTA jau skelbė, siekiant įtraukti kuo daugiau užsienyje esančių Lietuvos piliečių į balsavimą artėjančiuose rinkimuose bei referendume, parlamentaras socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias sudaryti galimybę balsuoti internetu užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Išbandžius balsavimą internetu mažesne apimtimi, vėliau toks balsavimo būdas, jo nuomone, galėtų būti pradėtas taikyti nacionaliniu mastu.

Seimo nario L. Jonausko siūlomas projektas numato, kad balsuoti internetu gali kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto tinklalapyje pagal VRK nustatytą tvarką.

Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse nėra numatyta galimybė balsuoti internetu.