Prezidentas G. Nausėda užsienio reikalų ministrės postą buvo numatęs A. Skaisgirytei?

A. Skaisgirytei kelią pastojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kurio kandidatūrą prezidentas patvirtino.

Praktika, kad prezidentas bendradarbiaudamas su premjeru derina kandidatūras į ministrų ir viceministrų postus, yra gana įprasta. Ne paslaptis, kad 2016 m. valdančiaisiais tapę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) taip pat bendravo su tuomete prezidente Dalia Grybauskaite. Įvairių šaltinių teigimu, prezidentės iniciatyva Raimundas Karoblis ir Linas Linkevičius atitinkamai užėmė krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų pareigas.

A. Skaisgirytė ilgus metus užima aukštas pareigas užsienio politikos hierarchijoje. Ne vienus metus ji užėmė ambasadorės kėdę skirtingose valstybėse, dvejus metus veikė Užsienio reikalų ministerijoje (URM) kaip politikos direktorė, nuo prezidento G. Nausėdos kadencijos pradžios prisijungė prie jo komandos ir dabar užima Užsienio politikos grupės vadovės pareigas.

Asta Skaisgirytė

Prezidentūra teikia savus žmones

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir TS-LKD narys Žygimantas Pavilionis teigia, kad formuojant Vyriausybė sklandė gandai apie tai, kad prezidentas užsienio reikalų ministrės postą yra numatęs A. Skaisgirytei.

Tie gandai apie jos (A. Skaisgirytės) kandidatūrą sklido, kai buvo formuojama Vyriausybė.

"Manau natūralu, kad rinkimus laimėjusi partija, tris dešimtmečius buvusi bene aktyviausia užsienio politikoje ir tą konsensusą užsienio politikoje būrė būdama tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, delegavo patį geriausią savo atstovą, visos partijos užnugarį.“

Jis prideda, kad nauja URM vadovai į ministeriją atėjo turėdami ambicingus planus.

Vienas jų – ambasadorių atrankoje eliminuoti subjektyvius faktorius ir remtis patirtimi ir profesionalumu skiriant diplomatus.

„Atranka, kurioje dalyvauja profesionalai siekiant išvengti asmeninio ar politinio pasitikėjimo pareigūnų visiškai pasiteisino, nes mes skiriame profesionaliausius žmones į aukščiausius postus ambasadose.

Gal tai ir nelabai patinka prezidentūrai.“

Žygimantas Pavilionis delfi.lt nuotr.

Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad demokratinėje valstybėje neturėtų būti praktikos, kada prezidentas į institucijas proteguoja asmeninio pasitikėjimo pareigūnus.

„Manau, kad tokia praktika yra netinkama, mūsų pagrindinis privalumas ir sėkmės raktas per tris dešimtmečius buvo pakankama darna visų politinių jėgų užsienio politikos klausimais ir net visų institucijų – prezidento, Vyriausybės, Seimo. Ir šiuo metu besitęsiančios diskusijos dėl dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), jos neatspindi konsensuso. Ir opozicija, ir pozicija sutaria, kad tuo dalyvavimu turėtų dalintis prezidentas ir premjeras.

Tą pačią nuostatą pasakė Saulius Skvernelis, Gediminas Kirkilas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Giedrius Surplys. Mes visi dėl to sutarėme, bet kažkodėl prezidentūra nenori to susitarimo laikytis.

Ne tik EVT klausimu, bet ir kai kurių paskyrimų klausimu, kada jis proteguoja tik sau palankius žmones, o jeigu tu proteguoji tik sau palankius žmones, tai natūralu, kad to konsensuso nesukursi.

Būtų gerai, kad prezidentas įsiklausytų į šią tradiciją ir galų gale pasiūlytų tiek dalintis tuo dalyvavimu pagal kompetenciją – jo ribose EVT yra užsienio politika ir saugumo klausimai, o visi kiti klausimai yra Vyriausybės kompetencija.

Tiek ir skiriant ambasadorius, manau, kad procesas būtų žymiai sklandesnis jeigu prezidentūra atsisakytų bandymo į tam tikras vietas paskirti tik sau palankius asmenis, nes jie turėtų dirbti Lietuvai.“

Anot Ž. Pavilionio, užsienio reikalų ministre tapus A. Skaisgirytei, tokios nuostatos, kurios atveria duris profesionaliems diplomatams, Vyriausybės programoje galėjo ir neatsirasti.

Taip būtų sukurta terpė ambasadoriumi prie Europos Sąjungos paskirti prie G. Nausėdos rinkiminės kampanijos prisidėjusį Vygandą Jankūną, kurio tinkamumą prezidentas patvirtino viešai.

„Būtent šis ministras ir ši Vyriausybė labai aiškiai Vyriausybės programoje įrašė, kad mes darysime viską, kad vengtume asmeninio ir politinio pasitikėjimo pareigūnų paskyrimo ir tą nuosekliai įgyvendiname.

Jeigu būtų kitas asmuo paskirtas į URM, manau, tos nuostatos programoje nebūtų atsiradusios.

Mes norėjome, kad jos atsirastų, tai yra labai natūralu, kad juo tapo žmogus, kuris tas nuostatas propagavo ir profesionalų, diplomatų interesus apgynė.“

Nuomonės sutapo ne visur

Premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė teigia, kad ministrė pirmininkė Vyriausybę formavo prisiimdama atsakomybę už kiekvieną teikiamą ministro kandidatūrą.

Anot atstovės spaudai, nepaisant Vyriausybės formavimo metu viešojoje erdvėje pasirodžiusių pavardžių, I. Šimonytė iki pat dabar yra įsitikinusi, kad geriausiai užsienio reikalų ministro pareigas galėtų eiti dabartinis ministras G. Landsbergis.

„Diskusijų dėl Vyriausybės metu skambėjo įvairios pavardės, kurių premjerė viešai aptarinėti nenori, nes į Užsienio reikalų ministrus teikė dabartinį ministrą, TS-LKD pirmininką Gabrielių Landsbergį, kurį matė ir tebemato kaip tinkamiausią bei stipriausią kandidatą šioms pareigoms užimti.“

Tuo pat metu viešojoje erdvėje buvo pasirodę pranešimų, neva prezidentas arba jo atstovai kalbėdamiesi su ministrais ir premjere protegavo savo patarėjus pastatyti į kelių ministerijų viceministrų postus.

Vis dėlto, premjerės atstovė spaudai tikina, kad tokių bandymų neužfiksavo.

„Ministrai savo politinio pasitikėjimo komandas formuoja savarankiškai, apie ketinimus „pastatyti" ar paskirti ką nors prieš ministrų valią premjerei nėra žinoma.

Jeigu buvę prezidento patarėjai dėl savo dalykinių bei profesinių kvalifikacijų ministrams pasirodė kompetentingi ir verti pasitikėjimo, premjerė tame nemato jokių problemų.“

Anot jos, premjerė turėdama preliminarią Vyriausybės sudėtį buvo susitikusi su prezidentu jos aptarti. Tiesa, ne visi kandidatai atitiko G. Nausėdos keliamus reikalavimus, todėl į tas vietas buvo pasirinkti kiti žmonės.

„Dalies ketintų teikti kandidatūrų po konsultacijų su prezidentu premjerė apsisprendė neteikti.

Ji įvertino, kad esant blogiausiai epidemiologinei padėčiai visoje Europoje ir toliau grėsmingai prastėjusiai, užsitęsęs Vyriausybės formavimas būtų grėsęs ne tik konstitucine krize, bet ir sveikatos apsaugos sistemos kolapsu – žmonių gyvybėmis.“

Susisiekus su prezidento patarėju ir komunikacijos grupės nariu Ridu Jasiulioniu, jis kalbas apie A. Skaisgirytės kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus įvardijo kaip „absurdą“.