Potvynis išprovokavo konfliktus ir tarp kaimynų

Irena Teresė Juškienė žino, kad polaidžio vanduo atiteka iš laukų, bet įsitikinusi, kad jos kiemas skęsta todėl, kad kaimynė pasiaukštino savo sklypą.

O namo Nr. 3 šeimininkė Irena Teresė Juškienė kreipėsi dar ir į redakciją, konkrečiai įvardindama problemą – kad jos kiemas neva tvinsta iš greta esančio Žemaitės g. Nr. 10 sklypo.

Klojo asfaltą – užpylė pralaidas

S. Nėries g. 1-o namo gyventoja Danutė Valančauskienė ir namo Nr. 7 gyventojas Arvydas Dobrovolskas sakė žiną bėdą, kad jų gatvėje nėra lietaus nuotekų kanalizacijos ir polaidžio vanduo, neturėdamas, kur nubėgti, telkiasi jų kiemuose, plūsta į rūsius.

Tačiau tokio potvynio, kaip šios savaitės pradžioje, dar niekuomet nebuvo patyrę.

„Gyvenu čia nuo 1968-ųjų metų, niekad taip nebuvo, kaip dabar. Kai asfaltavo gretimą Žemaitės gatvę, užpylė ir pralaidas griovyje.

Jos užako, vanduo, stipriai lyjant, iš aukštesnių vietų bėga žemyn ne pralaidomis, o – tiesiai į mūsų kiemus“, – situaciją dėstė D. Valančauskienė.

Ištvinusi Salanto upė apsėmė laukus, grėsmingai priartėjo prie pagrindinio įvažiavimo – Valančiaus gatvės.

Ją papildė A. Dobrovolskas: į Salantus, sakė, atsikraustęs vos prieš 3-jus metus, tačiau tik šiemet, prasidėjus žiemos poplūdžiui, įsitikinęs, kad S. Nėries gatvėje – prastas drenažas.

Dėl šios problemos, jis tikino, kreipęsis į seniūną K. Galdiką. „Seniūno atsakymas buvo tradicinis – nėra pinigų lietaus nuotekoms įrengti, važiuokit į Kretingą, pas rajono valdžią ir aiškinkitės“, – tvirtino nusivylęs salantiškis.

Paviršinis vanduo – iš laukų

I. T. Juškienė pasakojo pirmadienį ir antradienį sulaukusi seniūnijos pagalbos – atvykę darbininkai išpumpavo vandenį iš jos kiemo. „Pumpavo, bet naudoja mano elektrą, nežinau, kaip reikės išsimokėti už ją“, – bėdojo viena begyvenanti našlė.

Kaltinimo smaigalį dėl tvinstančių valdų ji nukreipė į kaimynę Sigutę Mikšienę, kurios sklypas Žemaitės g. Nr. 10 ribojasi su jos valda. „Vasarą kaimynė į savo sklypą atsivežė žemių, išsikėlė jį.

Nuo tada ir prasidėjo bėdos – tvinsta iš jos sklypo. Klausiau, ar įsivedė drenažą, ji sakė – ne. O ką man daryti: per 16 metų, kiek čia gyvenu, niekad nebuvo tokios situacijos“, – kalbėjo I. T. Juškienė.

Tačiau jos kaimynė S. Mikšienė su šiais kaltinimais nesutiko: „Toks laikas – visi skęstame. Paviršinis vanduo atiteka iš laukų, nuo garažų pusės. Ir mano malkinė, šiltnamis užtvinę, vanduo paskandino braškes, šilauoges.“

Moteris neslėpė, kad pernai rudenį suarė savo žemę, atsivežė 4 puspriekabes naujos žemės, išlygino paviršių.

Vanduo susigeria į išpurentą žemę, tačiau perteklius teka žemyn.

„Sakiau kaimynei: ateikit pasižiūrėti, kad vanduo ir pas mus laikosi. Ką darom, klausiau. Jeigu iškastume griovį ir vandenį nusuktume palei sklypo kampą, užtvindytume gretimą daugiabutį, o jei pakraščiu palei tvorą – visi aplinkui dar labiau skęstų“, – įsitikinusi moteris.

Nuotekų tinklų atsisakė

S. Mikšienė teigė, kad, jai apsigyvenus sodyboje prieš 10-metį, Žemaitės gatvėje pralaida jau buvusi užversta, o kai pavieniai gyventojai vedėsi centralizuotą vandentiekį ir kanalizaciją, lietaus vandens surinktuvas nebuvo įrengtas.

Salantų miesto seniūnas K. Galdikas patikino, kad paviršinis polaidžio vanduo į S. Nėries g. sklypus atiteka iš laukų, o drenažo aplinkiniuose sklypuose nėra.

Jo taip pat nėra nei šioje, nei gretimoje Žemaičių gatvėje, kaip ir kone visame Salantų mieste, išskyrus renovuotoje Dariaus ir Girėno gatvėje.

„Matau tokią išeitį: lietaus nuotekas galima būtų nukreipti per Petrauskienės sklypą, bet ji mirusi, o kas tą sklypą paveldėjo, nežinau. Patys gyventojai turėtų tartis su paveldėtojais“, – sakė seniūnas.

Iš aukščiau atitekantis paviršinis vanduo skandina S. Nėries gatvės gyventojų kiemus, rūsius.

Jo žodžiais, kai iš Europos Sąjungos lėšų Salantų mieste prieš kelerius metus centralizuotai vedė vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, dauguma šių gatvių gyventojų įsivedė tik vandenį, o nuotekų tinklų atsisakė. „Dabar nustebę: kodėl likome be kanalizacijos tinklų. Šaukštai – po pietų“, – sakė K. Galdikas.

Seniūnas patikino, kad, esant ypatingai situacijai, talkina gyventojams – išsiurbia vandenį iš užtvinusių valdų. Tačiau S. Mikšienė replikavo: „Įdomiausia, kad, pumpuodami vandenį, permetė žarną per kelią ir suvarė vandenį į kito žmogaus sklypą.

Kai paklausiau, ką darot, atsakė – jei norite, permesime žarną į jūsų pusę. Ot, kaip puikiai sprendžia problemą.“

Negali pažeisti kitų intereso

Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė paklausta, kaip atsitiko, kad Salantuose nebuvo įvesta centralizuota lietaus nuotekų sistema, atsakė: „Anksčiau taip statė: iškasdavo palei gatves griovius, įrengdavo pralaidas.

Bet kai per laiką jos užanka, kyla problemos dėl lietaus nuotekų. Juk ir Kretingos mieste yra gatvių, viena tokių – Vytauto, kur nėra nuotekų surinkimo sistemos.“

Ar gali gyventojai, neatsiklausę kaimynų, išsikelti sklypus, kai yra tam tikras reglamentas, kokiu atstumu statyti tvorą, sodinti medžius, R. Lukauskienė paaiškino: „Ir savo sklype gyventojai turėtų tvarkytis taip, kad nepažeistų aplinkinių intereso.

Jeigu kaimynai pakėlė savo sklypą, turėjo užtikrinti, kad vanduo nesutekėtų į žemiau esančią teritoriją, galbūt, įrengiant atramines sieneles.“

Tačiau, pastebėjo R. Lukauskienė, kiekviena situacija yra savita. Kaimynams konfliktuojant tarpusavyje, išsiaiškinti ir pagelbėti galėtų Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistai.

Potvynio skandinami salantiškiai kaimynai (iš kairės) Arvydas Dobrovolskas, Danutė Valančauskienė ir Irena Teresė Juškienė prašė pagalbos seniūnijoje, kaltino valdžią dėl prasto drenažo.