Prieš pusę metų pardavęs savo automobilį, palangiškis lapkričio viduryje iš Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus gavo pranešimą apie jam surašytą protokolą pagal administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) – girdi, jo vardu registruotas automobilis padarė kelių eismo taisyklių nusižengimą – buvo pastatytas po parkavimą draudžiančiu ženklu.
„Bauda – nedidelė, net nuotrauką su užfiksuotu nusižengimu atsiuntė.
Bet gi aš jos savininkas jau nesu! Taip atsitiko dėl to, kad užpildžius pirkimo-pardavimo deklaraciją, transporto priemonės pirkėjas – tai yra jos įgijėjas, jos dar nėra prisiregistravęs, dėl to VĮ Regitra neturi duomenų, kad jau yra kitas automobilio savininkas.
Todėl visus pažeidimų protokolus siunčia man, buvusiam savininkui,“ – „Palangos tiltui“ pasakojo Gedeminas.
Jis stebisi – kaip tokia informacija „nesuvaikšto“, kai už lango jau baigiasi 2021 metai.
„Mano paaiškinimo, kad aš jau nesu transporto priemonės valdytojas, VĮ Regitra nepakanka. Ji prašo nurodyti, kas ją vairavo. To aš nežinau. Todėl pagal duomenis pirkimo-pardavimo sutartyje, pasiaiškinime nurodžiau, kam aš automobilį perleidau. Regitra„nukabino“ nuo manęs tą pažeidimą.
Maniau, kad problema – jau išspręsta. Bet kur tau! Lapkričio 26 dieną gavau du naujus ANK protokolus, – pasakojo Gedeminas. – Jau iš policijos.“
Jis siūlo taip išspręsti tokią netvarką – transporto priemonę įgijusio asmens duomenis perdavus VĮ Regitra,, tokį asmenį laikyti ne tik auto transporto priemonės įgijėju, bet ir faktiniu valdytoju.
„Kitaip bet kuris žmogus, pardavęs savo automobilį, ir po 10 metų gali sulaukti pranešimo iš policijos apie įvykdytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, jeigu jo automobilio įgijėjas automibilio neregistravo,“ – sakė Gedeminas.
„Be to, tas naujas faktinis valdytojas gali vėl perleisti savo automobilį kitiems asmenimis. Pabrėžiu: tam pakanka tik surašyti pirkimo-pardavimo deklaraciją.
Tokia „durna“ grandinė gali apimti daug asmenų, jeigu jie yra tik surašę tokią deklaraciją, o nėra registravę automobilio,“ – sakė Gedeminas.
Lietuvos žiniasklaida 2013 metais rašė, kad Seimo narė A. Bilotaitė autostradoje, prie Vievio, buvo sustabdyta policijos pareigūnų.
Pareigūnai neturėjo greičio matuoklio, bet vizualiai atrodė, kad automobilis važiavo greitai.
„Bet pažeidimų ji nepadarė, pažeidimų nenustatyta“, – tuomet aiškino Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistė. Seimo narė skundėsi tuomet, kad viešai yra žinoma ne tik jos automobilio markė ar spalva, bet ir automobilio numeriai – jie buvo paviešinti internete.
„Mane jau buvo paskundę (žurnalistams. – aut.)“, – neslėpė Seimo narė.
Tų metų vasarį gyventojai nufilmavo, kaip A. Bilotaitė prie Klaipėdos savivaldybės pastatė automobilį neleistinoje vietoje.
„Palangos tiltas“ laukia VRM ir Regitra komentarų.

Rašyti komentarą