Egzotika
Ateities komiteto nariai konservatorius Matas Maldeikis bei „vardanlietuvininkas" Lukas Savickas rugsėjo 29-ąją baigė rugsėjo 24-ąją prasidėjusią komandiruotę į Montevidėjų (Urugvajus).
Oficiali išvykos priežastis - II pasaulio valstybių parlamentų Ateities komitetų aukščiausiojo lygio susitikimas.
Ką naudingo nuveikė - sužinoti ne taip jau paprasta, mat pirmojo tarnybinis mobilusis telefonas pastaruoju metu išjungtas, o antrasis nesiteikia pakelti ragelio. Tiesa, prieš išvyką L.Savickas „Vakaro žinias" patikino, kad dviejų Seimo Ateities komiteto narių komandiruotė į Urugvajų bus labai svarbi.
„Šioje Seimo kadencijoje sukurtas naujas komitetas - Ateities. Ir mes po truputį jungiamės į neypatingai gausų ratą Ateities komitetų, veikiančių kituose parlamentuose.
Vienas iš Ateities komitetų susitikimų ir įvyks Urugvajuje", - paaiškino L.Savickas.
Nesupranta net valdybos narys
Seimo valdybos narys, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis „Vakaro žinias" informavo, kad į Urugvajų prašėsi net 6 Ateities komiteto nariai, bet kadangi tai būtų kainavę apie 20 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų, valdyba apsisprendė išleisti tik du. A.Mazuronis abejoja, ar buvo verta ir tuos du išleisti, nes visiškai neaišku, kokia to renginio pridėtinė vertė.
„Jie turėjo pateikti ataskaitą Seimo kanceliarijai, valdybai nepateikia, todėl jos nemačiau ir tikrai nežinau, ar kas nors naudingo nuveikta kažkokiame Ateities komitetų susitikime.
Dar daugiau - nelabai aišku, ką net ir pas mus tas mūsų Ateities komitetas veikia.
Man atrodo, tą komitetą nuspręsta įsteigti, kai dabartiniai valdantieji dalinosi postus ir vieno pritrūko. O dabar tas komitetas, pavyzdžiui, svarsto, ar reikėtų Rusiją pervadinti Maskovija...
Cirkas kažkoks. Pridėtinės vertės iš jo veiklos aš nematau, tai - eilinis diskusijų klubas. Svarsto apie ateitį, nors ateities strategijų kūrimas - Vyriausybės reikalas. Man Komiteto sukūrimas primena seną istoriją, kai 2009-aisiais buvo įkurta Energetikos ministerija, nes dalinantis ministrų portfelius vieno ėmė ir pritrūko.
Beje, svarstant, ar nereikia įkurti Ateities komiteto, labai už agitavo jo pirmininku tapęs Raimundas Lopata - žinojo, kad gaus postą", - kalbėjo A.Mazuronis.
R.Lopatos agitacija
O R.Lopata iš tikrųjų labai aktyviai agitavo - 2020-ųjų gruodžio 3-iąją per plenarinį posėdį svarstant šį klausimą.
„Gerbiami kolegos, dažnai pastaruoju metu yra klausiama, kuo užsiims šis komitetas.
Jis lyginamas su futurologija ir panašiais dalykais, bet, kiek galite spręsti tiek iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių, tiek iš Statute numatomos to komiteto veiklos krypčių aprašymo, akivaizdu, kad šiam komitetui tenka tam tikras strateginis uždavinys, kitaip tariant, užtikrinti valstybės strateginių interesų priežiūrą.
Neabejoju, kad tokio strateginio lygmens komitetas atlieptų tas šiuolaikines tendencijas, kurias matome kitų valstybių parlamentuose, pradedant Suomija, baigiant Didžiąja Britanija ir Lordų Rūmais.
Tikimės jūsų paramos steigti tokį komitetą", - kalbėjo R.Lopata.
Palaikė ne visi
Tiesa, tokia idėja jau nuo pat pradžių sukėlė ne vieno parlamentaro įtarimų.
„Kai tik ateina nauja kadencija, iškart prisikuria komisijų, dabar jau ir komitetų, ir kitų dalykų. Didinamos išlaidos, didinamas pareigybių skaičius.
Jeigu mes norime ką nors koreguoti, tai mes galėtume inventorizuoti tuos komitetus ir komisijas, kurie yra, o ne atvirkščiai - kurti naujas", - 2020-aisiais šnekėjo dabar jau anapilin išėjęs parlamentaras Kęstutis Glaveckas.
„Valstietis" Giedrius Surplys priminė, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinę pažangos programą, kitas strategijas, todėl nesuvokia, kodėl Ateities komitetas turėtų kurti ką nors iš naujo.
„Turime Lietuvos prezidento iniciatyvas „Gerovės valstybės", „Žalios Lietuvos", turime susitarimą, memorandumą dėl savivaldybių stiprinimo, turime šio Seimo patvirtintą Bendrojo plano koncepciją, turime Nacionalinę pažangos programą ir visus planus, kur esame gana detaliai jau dešimčiai metų į priekį nusimatę, ką darysime.
Tai buvo padaryta diskutuojant su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis.
Apie ką mes dar galime diskutuoti? Galbūt galime diskutuoti apie Lietuvos įsipareigojimus kovai su klimato kaita nuo 2020 iki 2050 metų. Bet tai irgi jau padaryta ir aprašyta.
Kad tai netaptų tiesiog tokiu elitiniu, kaip čia pasakius, „Chatham House" taisyklėmis veikiančiu klubu, kur susirinksime tiesiog pasėdėti ir pasvajoti apie ateitį. Bijau, kad tai bus dar vienas komitetas, kuris baigsis, jo ateitis baigsis kartu su šia kadencija", - nuomonę prieš išsakė G.Surplys.
Kai kurie persigalvojo
Tačiau kai kurie parlamentarai dabar jau tvirtina, kad Ateities komitetas, nors ir nepriiminėja sprendimų, pasiteisino, nors jo darbotvarkės būta, švelniai tariant, keistokos - kaip pervadinti Rusiją, kokias pašalpas mokėsime 2050-aisiais, diskusija apie litvinizmą ir t.t.
„Vardanlietuvininkė" Laima Nagienė balsavo prieš Ateities komiteto įkūrimą, tačiau dabar, kai yra jo narė, kalba kitaip.
„Balsavau „prieš", nes komitetų skaičių didino. Bet matau, kad dabar diskusijos vyksta geros: apie 2050-uosius metus. Manau, kad pasiteisino. Aišku, būna ir klaidų, bet iš klaidų mokomasi.
Aišku, ar Rusiją pervadinti Maskovija - tai nesvarbu. Tačiau buvo ir naudingų diskusijų", - tikino L.Nagienė.
Nepeikia Ateities komiteto ir Viktoras Pranckietis, nors praėjusią kadenciją, kai vadovavo visam Seimui, kažkodėl tokio komiteto nepasigedo. Tiesa, ir V.Pranckietis dabar yra šio komiteto narys.
„Vyriausybė kuria strategijas, kad ir Strategiją 2050. Kiekvienas Seimo komitetas ją pagal savo specifiką svarstys, o kuruojantis komitetas yra Ateities komitetas.
Formatas yra tikrai labai įdomus, informatyvus, galima labai daug sužinoti ir išmokti, tą aš ten ir darau. Diskutuotinų klausimų, aišku, taip pat yra daug.
Taip, komitetas iš tikrųjų yra laisvų diskusijų klubas, retai priimantis sprendimus. tačiau nesakau, kad nesukuria jokios pridėtinės vertės.
Dėl jo sukūrimo aš iš pradžių buvau labai skeptiškas, tačiau pasitelkiama labai daug protų, kad mes patys taptume šviesesni. Žmonių protingėjimas ir žinių gausėjimas ir yra pridėtinė vertė", - „Vakaro žinioms" sakė V.Pranckietis.
Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius BUTKEVIČIUS:
„Pati idėja įkurti Ateities komitetą yra nebloga, prognozuoti ir numatyti, kas gali įvykti tolimoje ateityje, ir tam ruoštis reikia. Jei Ateities komitetas būtų rimtose rankose - būtų reikalingas dalykas.
Bet šiandien tai - kuriozų kūrimo vieta, kurioje kai kurie mūsų išdavikai kalba apie baltarusišką Vilnių ir panašius dalykus.
Arba apie tai, ar Rusiją pervadinti Maskovija. Tai yra konflikto ir įtampos didinimo mechanizmo kūrimas, kurio niekam nereikia.
Lietuva turi kurti jėgą - tiek politinę, tiek moralinę, tiek įvaizdžio jėgą, jau nekalbant apie karinės jėgos dedamąsias.
Tačiau toks piemeniškas kopijavimas įvairių parodijų, kuriomis Ukrainos „blogeriai" linksmina savo publiką, atrodo labai apgailėtinai.
Apgailėtina, kai rimtas darbas suvedamas į tokius paistalus.
Jei Ateities komitetas būtų normalus, turėtų įvertinti visus pagrindinius priimamus įstatymus, kaip jie paveiks ateitį. Jis savyje turėtų integruoti visų kitų komitetų idėjas bei nuostatas.
Tad iš principo pačiai Ateities komiteto idėjai pritarčiau - jei jis užsiimtų tuo, kam buvo sukurtas".
Rašyti komentarą