Nasrėnų bendruomeniniuose senjorų namuose – įkurtuvių nuotaikos

Teiks slaugos paslaugas

Užvakar prie Nasrėnų bendruomeninių senjorų namų pasitikusi šio projekto iniciatorė Kūlupėnų bendruomenės „Kūlupėnai“ pirmininkė Jūratė Mačernienė suko galvą, iš kur pasikviesti talkininkų – stiprių vyrų, kad šie suneštų į vidų 17 atgabentų, po keliasdešimt kilogramų sveriančių funkcinių lovų.

„Dabar – paskutiniai štrichai prieš įkurtuves: suvežti baldai, įranga, kuriuos tereikia sumontuoti kambariuose, virtuvėje.

Tada galėsime teikti prašymą higienos pasui gauti – tikimės, kad tai užtruks ne ilgiau, kaip 2 savaites, o tuomet jau lauksime pirmųjų šių namų gyventojų“, – patikino J. Mačernienė.

Tai bus ne grupinio gyvenimo, kaip sumanyta anksčiau, bet – slaugos namai Kretingos rajono gyventojams.

„Persiorientavome pagal laikmečio situaciją: grupinio gyvenimo namuose, kurių anksčiau pageidavo Savivaldybės socialinės paramos skyrius, turėtų būti kitokia socialinė aplinka – jie tiktų miesteliuose, tokiuose, kaip Darbėnai ar Salantai, kur yra aikštė, bažnyčia, kultūros namai, kad žmonės galėtų išeiti, bendrauti.

Betgi čia – atoki vieta, tenueisi tik iki Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus, tad ji labiausiai ir tinka slaugos namams“, – kalbėjo J. Mačernienė, patikinusi, kad, priimant sprendimą, gerai išstudijavę situaciją ir aptarę ją su projekto partneriais – Kretingos rajono savivaldybe, siekiančia slaugos paslaugų plėtros rajone.

Šiuo metu slaugos paslaugos yra teikiamos Kretingos rajono, Kartenos, Salantų ligoninėse, taip pat – Padvarių socialinės globos namuose.

Prieš 20 metų pastatyti Nasrėnų senelių namai atgyja naujam etapui.

Sieks išgyvendinti „ubagyno“ sampratą

Nasrėnų bendruomeniniuose namuose bus apgyvendinti ligoniai, kuriems reikia trumpalaikės – iki 4 mėn. – ir ilgalaikės – iki 3 metų ir ilgiau – slaugos.

Skaičiuojama, kad vieno asmens pragyvenimas per mėnesį čia kainuos apie 1,1 tūkst. Eur – didžiąją dalį lėšų dengs valstybė, bus išskaičiuota ir iš asmens pajamų.

„Mūsų tikslas – kad ligoniai jaustųsi kaip namie, būtų prižiūrimi kaip artimi žmonės, ir tuo pačiu siekiame iš žmonių sąmonės išgyvendinti „ubagyno“ sąvoką.

Tačiau kaip mums seksis, parodys laikas“, – atviravo J. Mačernienė, atlaikiusi statybų ir renovacijos išbandymus, o dabar pasirengusi imtis ir administracinio darbo.

Ligi tol iniciatyvi moteris dirbo mokyklos raštinėje, draudimo kompanijoje, be to, su vyru Antanu, kuris talkina įrengiant ir Nasrėnų bendruomeninius namus, dar ūkininkauja. „Į statybas nėriau stačia galva.

Kai kurių rangovų keistas požiūris: atseit, ką čia – kaimas, bet kai išgirdo mano reikalavimus, greit pakeitė nuomonę“, – sakė kūlupeniškė.

Tam, kad Nasrėnuose atsirastų bendruomeniniai senjorų namai, daug pastangų įdėjo Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė.

Senelių namus perėmė iš parapijos

Nasrėnų senelių globos namai buvo pastatyti 2001-aisiais, jie priklausė Kalnalio šv. Lauryno parapijai, iš kurios, tuometinio Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo paraginti, kūlupėniškiai pagal panaudos sutartį juos ir perėmė 25-eriems metams.

„Vyskupas pasakė – tęskit mano pirmtako vyskupo Antano Vaičiaus sumanymą, kad šie namai tarnautų neturintiems pastogės žmonėms, ligoniams ar vargšams šelpti“, – patikino J. Mačernienė.

Sumaniusi atkurti kelerius metus dykai stovėjusius ir nykstančius globos namus, kūlupėniškių bendruomenė teikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir gavo lėšų – 97,5 tūkst. Eur – socialinio verslo vietos projektui įgyvendinti, dar 5,1 tūkst. Eur prisidėjo Kretingos rajono savivaldybė ir pati bendruomenė, skyrusi 7 tūkst. Eur.

Projektas turėjo būti užbaigtas šiemet rugsėjį, tačiau dar 12 mėn. leidžiama jį pratęsti. „Nebuvo taip paprasta rasti specialistų – santechnikų, elektrikų – ir prisikviesti juos renovacijos darbams į seną pastatą.

Dėl to kažkiek užtrukome“, – apie įveiktas problemas kalbėjo J. Mačernienė.

Per renovaciją pastate įrengtas keltuvas

Savivaldybė skyrė lėšų baldams

Iš projekto lėšų buvo pakeistos lauko durys, įrengtas keltuvas, atnaujinta elektros instaliacija, santechnika, suremontuotos patalpos.

Bendruomeniniuose namuose įrengti 2 vienviečiai, 1 trivietis ir 6 dviviečiai kambariai su atskirais sanitariniais mazgais, 2 poilsio kambariai – pirmame ir antrame aukštuose, taip pat – virtuvė ir 10 vietų valgomasis.

„Pritrūkome lėšų nupirkti naujus baldus, tad rugsėjį kreipėmės į Savivaldybę: jos vadovai matė, kaip čia buvo anksčiau ir kas padaryta, tad nedvejoję skyrė dar 30 tūkst. Eur baldams įsigyti“, – kalbėjo projekto iniciatorė.

Liko nesutvarkyta pastato išorė: J. Mačernienei norėtųsi, kad žalsvos plastiko lentelės, kuriomis jis buvo apkaltas prieš du dešimtmečius, būtų pakeistos ir pastatas derėtų prie šalia užsodinto Motiejaus Valančiaus vardo ąžuolyno bei netoliese esančio muziejaus aplinkos.

Šalia bendruomeninių namų yra 1,2 ha žemės sklypas, tad pajėgesni gyventojai galės vaikštinėti apželdintose ir gėlėmis išpuoštose erdvėse, kurias neseniai papuošė meniškas mosėdiškio kalvio Audriaus Kasparo darbas, vaizduojantis lesyklėlę – bendruomeniškumo, dalijimosi ir rūpesčio kitu simbolis, tarsi aliuzija į šiuose namuose kuriamą gerumo atmosferą.