Ministerijos toliau pučiasi: Komentuoja pirmosios Vyriausybės pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius

Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos Vyriausybės pasiprašė daugiau etatų ir jie mielai buvo suteikti, nors pateikti buvo visiškai neįtikinantys argumentai. Pavyzdžiui, pasirodo, reikia atskirų valdininkų, kurie prižiūrėtų, ar tinkamai taikomos sankcijos Rusijai bei Baltarusijai, atskirų etatų, kad būtų užkardytas elektros patekimas iš Astravo AE, ir pan.

Vyriausybė vienbalsiai pritarė dviejų ministerijų prašymams padidinti didžiausią leistiną etatų skaičių.

Todėl Užsienio reikalų ministerija vietoj 1005 dabar galės turėti 10-čia daugiau, o Energetikos ministerija išsipūs iki 108 (dabar jai leidžiama turėti 104 etatus).

„Užsienio lietuvių departamentas pertvarkomas į Globalios Lietuvos departamentą, jame papildomai įsteigiant Grįžimo į Lietuvą skyrių, kurio pagrindinė funkcija bus „Sugrįžtančios Lietuvos" įgyvendinimas ir valstybės institucijų veiklos, susijusios su grįžimu į Lietuvą, koordinavimas", - taip virkauja Užsienio reikalų ministerija, kuri, be kita ko, kurs ir naują Sankcijų skyrių - šis prižiūrės, ar tinkamai taikomos sankcijos Baltarusijai bei Rusijai.

Tiesa, tam naujų etatų negavo, tačiau išsiprašė, kad padaugėtų diplomatų kai kuriose valstybėse.

„Turi būti įvertintos galimybės ir priimti sprendimai dėl elektros energijos pralaidumo iš Baltarusijos į Lietuvą nuoseklaus mažinimo iki 2025 m.

Šių svarbių tikslų įgyvendinimui yra reikalingi papildomi resursai ir kompetencijos, nes tai yra susiję ir su kompleksiniais elektros energijos rinkos veikimo ir reglamentavimo bei elektros energetikos sistemos planavimo ir patikimo veikimo klausimais", - vieną iš priežasčių pūstis nurodo Energetikos ministerija.

Taip pat, anot jos, reikia papildomų etatų elektros tinklų sinchronizacijai su Europa.

„Vakaro žinios" primena, kad idėja atkurti Energetikos ministeriją (prieš tai veikė paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje) kilo 2008-aisiais, kai konservatoriams dalijantis postus su tuometiniais valdančiosios koalicijos partneriais liberalais bei Tautos prisikėlimo partijos atstovais vieno ministro posto ėmė ir pritrūko.

Ypač konservatoriai stūmė šią idėją, mat pagal užkulisinius susitarimus jau žinojo, kad ministru taps jų žmogus - Arvydas Sekmokas

 Aiškinta, kad naujasis darinys bus laikinas nieko nekainuos: esą tiek, kiek reikės Energetikos ministerijai išlaikyti, bus sumažintas Ūkio ministerijos finansavimas. Ir naujų žmonių esą neprireiks.

Tačiau nė metams nepraėjus paaiškėjo, kad politikai melavo. Štai 2009 m. biudžete Energetikos ministerijos darbuotojų algoms skirti 2,2 mln. litų (627 tūkst. eurų), turtui įsigyti - 230 tūkst. litų (66,6 tūkst. eurų).

Ūkio ministerijos skaičiai atitinkamai buvo 13 mln. litų (3,765 mln. eurų) ir 1,45 mln. litų (0,42 mln. eurų).

O štai 2010 m. Energetikos ministerijos darbuotojų algoms jau skirta 3,26 mln. litų (0,944 mln. eurų), turto įsigijimui - 480 tūkst. litų (139 tūkst. eurų).

Ūkio ministerijos algoms - 15,1 mln. litų (4,37 mln. eurų), turtui įsigyti - 2,7 mln. litų (0,78 mln. eurų).

Beje, jei 2008-aisiais nuspręsta, kad Energetikos ministerijoje dirbs tik 47 žmonės, tai 2009-ųjų vasarą jų buvo 72.

Sudėjus abiejų ministerijų etatus kartu, jų 2009-aisiais buvo 305, o kai buvo tik Ūkio ministerija, ji turėjo 264 etatus.

Komentuoja pirmosios Vyriausybės pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius:

Winstono Churchillio paveikslas© SCANPIX

Pirmosios Vyriausybės pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius „Vakaro žinioms" sakė, kad visam viešajam sektoriui būdinga pūstis dėl to, kad jis dirba neskaičiuodamas mokesčių mokėtojų pinigų.

Nors turėtų dirbti kaip privatus sektorius, kur skaičiuojamas kiekvienas centas, ieškoma būdų, kaip dirbti optimaliausiai.

„Lietuvos viešajame sektoriuje visiškai nepaisoma vadybos dėsnių, nes disponuojama ne savais pinigais.

Todėl visada bus ieškoma priežasčių įdarbinti papildomus žmones, siekiant, kad patiems būtų mažiau darbo ir sukurtos darbo vietos saviems, o nauji žmonės visada ras būdų, kaip pateisinti savo egzistavimą.

Tačiau įdomiausias yra Energetikos ministerijos, kuri iš viso yra nereikalinga, pūtimasis.

Pirmosios Vyriausybės laikais Energetikos ministerija buvo reikalinga, nes turėjome didžiulį energetinį ūkį - atominę elektrinę, „Mažeikių naftą" ir t.t. Dabar mes viso šito neturime.

Vienintelis užsiėmimas - iš ko nors prašyti pinigų.

Man teko būti Japonijoje. Tai jos Užsienio prekybos ir pramonės ministerijoje dirba vos 50 darbuotojų, nors šalyje - 120 mln. gyventojų.

O Lietuvoje su mažiau nei 3 mln. gyventojų energetikos ūkį, kurio beveik nebeturime, prižiūri ministerija, kurioje - per 100 darbuotojų", - stebėjosi prof. R.Jasinavičius.

Beje, per pastarąsias dvi Seimo kadencijas buvo ne vienas siūlymas Energetikos ministeriją panaikinti ir visada tokią idėją pateikdavo tuometiniai opozicionieriai, tačiau visus siūlymus atmesdavo tuometiniai valdantieji.

Archyvų nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder