„Maximos“ mįslė pirkėjams: kopūstai – lietuviški, bet pagaminti Makedonijoje?

Specialistai nurodė, kokia informacija privalo būti nurodyta etiketėse ir kas gali grėsti, jei jos nėra arba ji pateikta klaidingai.

Tuo metu prekybininkai teigia, kad prekės kilmės šalis ir gamintojo šalis kai kuriais atvejais išties gali skirtis.

Diskusijas sukėlė spausdinimo klaida

Vienas „Maxima“ pirkėjas socialiniuose tinkluose pasidalino įdomiu radiniu, pavadinimu „Lietuviški baltagūžiai kopūstai“.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai, tačiau žemiau galima pastebėti prierašą, kad kilmės šalis yra Lietuva, o gamintojas – Makedonija.

Po įrašu pasipylė daugybė pašaipių komentarų: „O Makedonija – ne Lietuvos miestas?“

„Motina – lietuvė, tėvas – makedonietis“, – juokavo kretingiškis.

Dar viena komentatorė šmaikštavo, kad kopūstai kilo iš Lietuvos, tada juos pagamino Makedonijoje ir galiausiai parduoda vėl Lietuvoje: „Ne veltui ir kaina – tarptautinė.“

„Kieno sėkla, to ir kopūstai“, – komentavo kitas lietuvis.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė visų pirma padėkojo už klientų pastebėjimus ir atkreiptą dėmesį.

„Nuotraukoje matomi kopūstai yra užauginti Lietuvoje, vietos tiekėjų ūkiuose, ne Makedonijoje. Kilmės šalies neatitikimas etiketėje – įsivėlusi spaudos klaida“, – pripažino prekybos tinklo atstovė.

Ji pridūrė, kad, sužinojus apie tokius ar panašius neatitikimus, parduotuvė yra nedelsiant informuojama, kad prekės informacija būtų patikslinta.

Kilmės šalis, gamintojas ir kita privaloma informacija

I. Trakimaitės-Šeškuvienės aiškinimu, produkcijos ženklinimui etiketėmis galioja bendri reikalavimai.

Pavyzdžiui, ant šviežių daržovių, kurios turi etiketę, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikta ne tik kaina, bet ir tokia informacija, kaip produkto pavadinimas, kilmės šalis, grynasis fasuoto produkto kiekis ir maisto verslo operatorius, t. y. gamintojas ar pakuotojas, kuris, pavyzdžiui, galėtų būti prekybos tinklas, kuriame prekė yra fasuojama.

REKLAMA

„Atkreipiame dėmesį, kad ženklinant prekę kilmės šalimi yra įvardijama vietovė, iš kurios kilusi produkto žaliava arba tai yra vieta, kur produkcija buvo užauginta. Gamintojo etiketėje nurodoma šalis, kurioje produktas gaminamas arba pakuojamas.

Pavyzdžiui, šviežių kopūstų atkeliavusių iš Lenkijos, etiketėje įvardinta kilmės šalis bus Lenkija, tačiau platintojas arba pardavėjas – Lietuva,  jeigu daržovė buvo sufasuota vietinio tiekėjo arba paties prekybos tinklo, kurio lentynose prekė atsiduria“, – dėstė „Maxima“ atstovė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tv3.lt redakcijai nurodė, kad šio konkretaus įvykio, neatlikus tyrimo ir nepasiaiškinus situacijos, komentuoti negali.

„Pirmu vertinimu, pagal atsiųstą nuotrauką, informacija yra neteisinga. Tikėtina, pateikta perteklinė klaidinanti informacija dėl gamintojo, nes minimas maisto produktas nėra gaminys.

Tad ant pakuotės pakanka nurodyti maisto produkto pardavėją (pateiktoje ženklinimo etiketėje jis yra nurodytas), platintoją, pakuotoją, atstovą ar kt., t. y. maisto verslo operatorių, kurio pavarde ar įmonės pavadinimu prekiaujama maisto produktu. Taip pat būtina nurodyti kilmės šalį (ji – nurodyta)“ – aiškino tarnybos atstovai.

Už pažeidimą – įspėjimas, nuobaudos ar veiklos stabdymas

VMVT nurodė, kad apie prekybos centre pastebėtus ženklinimo neatitikimus vartotojas pirmiausia gali informuoti prekybos centro atsakingus darbuotojus, kurie, vadovaudamiesi įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, turi įvertinti gautą vartotojo skundą.

Jei jie nustatytų, kad skundas yra  pagrįstas, neatitikimus turėtų kuo skubiau pašalinti.

Tarnyba įvardijo, kad apie pastebėtus neatitikimus ar įsigytus nekokybiškus maisto produktus taip pat galima pranešti VMVT telefonu 1879, elektroniniu paštu [email protected] arba užpildant pranešimo formą.

Jeigu tarnyba valstybinės planinės ar pagal gautą skundą kontrolės metu nustato, kad apie parduodamus maisto produktus pateikiama ne visa privaloma nurodyti ženklinimo informacija ar pateikiama klaidinanti informacija, yra įvertinamas pažeidimo pobūdis ir priimami atitinkami veiksmai.

„Esant mažareikšmiams pažeidimams, ūkio subjektas gali būti įspėtas ir įpareigotas per nustatytą terminą pažeidimus pašalinti.

Esant grubiems pažeidimams, ūkio subjekto atsakingam asmeniui surašomas Administracinio nusižengimo protokolas skiriant nuobaudą. Taip pat gali būti taikomas sprendimas dėl laikino maisto produktų tiekimo rinkai sustabdymo“, – teigė VMVT.