Martynas Giga: pirmas ruduo be „Gazprom“ – šilti orai ir užpildytos saugyklos leidžia trumpam atsikvėpti

Kadangi deginant dujas vis dar pasigaminame didelę dalį elektros, jų kainos kritimas žemyn stumtelėjo ir elektros kainą. Ilgam, jei trys pagrindiniai dujų pigimo veiksniai ir toliau veiktų mūsų naudai, tačiau iš tiesų tai tikrai nelabai realu.

Trys faktoriai, kurie kol kas dirba mums

Pirmasis šiuo metu mums palankus veiksnys – neįprastai šiltas spalis. Tai, ką specialistai vadina teigiama anomalija, vartotojui reiškia, kad temperatūra laikosi gana aukšta, šildoma minimaliai.

Tačiau dar tik įpusėjome kalendorinį rudenį ir negi galime tikėtis, kad rimtesnių šalčių nesulauksime? Žiema dar net neprasidėjo.

Antrasis faktorius yra gerai atlikti namų darbai. Šiuo metu Europos gamtinių dujų saugyklos beveik pilnai užpildytos, o terminalai neturi kur išdujinti atplukdytų gamtinių dujų.

Vartotojui išties labai palanki situacija, kai rinkoje susidaro prekės ar žaliavos perteklius, o pasiūla yra didesnė už paklausą. Natūralu, tokios prekės kaina rinkoje mažėja.

Trečiasis pliusas yra vartotojai – ir buitiniai, ir instituciniai, ir dujoms imli pramonė, kurie įvertino situaciją, nusprendė taupyti ir sumažino dujų bei elektros vartojimą.

Tačiau pradėkime nuo oro. Užtenka temperatūrai smarkiai nukristi ir dujų paklausa išaugs, saugyklų užpildymo lygis mažės, nes išaugs vartojimas. Išaugusi paklausa gali pastumti dujų kainą į viršų.

Atsižvelgiant į klimato, atsargų ir vartojimo veiksnių jautrumą būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad šiuo metu palankiai susiklosčiusios aplinkybės išliks stabilios ir žiemos metu.

Elektra reaguoja į dujas

Dujų kainos Europoje nuo rugpjūčio piko nukrito 70 proc. Šiuo metu gamtinių dujų kaina yra aukštesnė nei buvo iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje, tačiau vartotojus bauginusi brangimo banga bent laikinai nuslūgo ir tai suteikia optimizmo, nes trumpas atokvėpis sąskaitose už dujas spalį tikrai pasijus.

Gamtinių dujų ateities sandoriai 2023 metams reaguoja į dabartinį kainos kritimą, tai jau šiek tiek atsispindi ir biržos elektros kainose. Vis dėlto, kaip aplinkybės veikia mūsų naudai, taip pat lengvai gali atsigręžti prieš mus, todėl abejočiau, kad šis kainų mažėjimas bus tvarus.

Jeigu reikėtų būtinai pateikti prognozę, kada pamatysime elektros kainos mažėjimą, su išlygomis galėčiau įvardinti kitų metų pavasarį. Tačiau ir tokiu atveju labai smarkiai abejočiau, ar ji nukris į lygį, kurį matėme iki Rusijos karo Ukrainoje.

Labiau tikėtina, kad kaina niekada nebepasieks buvusio „normalaus“, 40–45 Eur/MWh, lygio.

Net jei ir ateis žemesnių kainų pavasaris, gyventojams elektros sąskaitos, tikėtina, nemažės tiek, kiek mažėja elektros kaina rinkoje, nes didės tinklų išlaikymo kaštai.

Tai reiškia, kad Energijos skirstymo operatorius (ESO), elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ neišvengiamai daugiau investuos į tinklų atnaujinimą, o tuos kaštus per elektros sąskaitas išdalins vartotojams. Tie, kas ant savo stogų turi saulės elektrines, to išvengs labiausiai.

Kainų lubos: būti ar nebūti?

Nuo piko atitrūkusi gamtinių dujų kaina gali paskatinti abejones, ar Europos Sąjungai tikslinga gamtinėms dujoms nustatyti viršutinę kainų ribą, taip vadinamas lubas, jei dujos ir taip atpigo? Atsižvelgiant į laikiną kainų mažėjimo pobūdį, nuo šio plano atsitraukti gali būti rizikinga.

Perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir klimatui neutralios ekonomikos dar iki karo buvo skaičiuojamas dešimtmečiais. Dėl „Gazprom“ kaip verslo partnerio nepatikimumo, noro nutraukti Rusijos karo mašinos finansavimą atsisakant rusiškų gamtinių dujų Europoje išaugo naujų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų paklausa.

Gali ateiti metas, kai SGD terminalų bus daug, bet kils ir dujų paklausa, dėl jų su Europa konkuruos Azijos šalys – atitinkamai gali brangti pačios dujos.

Europos Sąjungos klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politikos transformacija žaliąja kryptimi truks ne vienerius metus.

Dienotvarkę gali koreguoti net tokie, rodosi, trečiajame tūkstantmetyje sunkiai tikėtini įvykiai, kaip karas pačioje Europos širdyje, todėl kuo daugiau veiksnių sukontroliuosime, tuo situacija energetinių išteklių rinkoje bus geriau nuspėjama.